Vaikų skurdas yra itin sudėtinga socialinė problema, nes jos neišsprendus, ji sukelia daugybę kitų: žmonėms sunkiau įgyti išsilavinimą, įsilieti į darbo rinką, prastėja jų gyvenimo kokybė, išauga tikimybė nukentėti nuo kriminalinio pasaulio ar būti pačiam į jį įtrauktam.
Šalinti priežastis, o ne pasekmes
Seimo narys, LŽVS kandidatas į EP R.Šarknickas apgailestauja, kad nors Europos Sąjunga yra, ko gero, turtingiausia bendrija pasaulyje, tačiau nepriteklių ar net skurdą ir čia išgyvena kas ketvirtas vaikas.
Todėl labai svarbu europiniu lygmeniu spręsti šią problemą. EP balsavo biudžete numatydamas skirti 6 mlrd eurų Vaikų garantijos iniciatyvai, tačiau derybos dėl biudžeto baigsis jau po EP rinkimų. LŽVS palaiko šią iniciatyvą ir siūlys didinti išlaidas, skirtas kovoti su vaikų skurdu. Tokių ES yra per 20 mln. vaikų. Taip pat bus siūloma didinti išlaidas ir jaunimui.
Lūkesčių turėti šeimą, vaiką negali užgožti finansiniai šeimos klausimai, nes tai prigimtinės žmogaus vertybės.
„Įgyvendinus Vaikų garantijos iniciatyvą europiniu lygmeniu būtų sukurtas politinis įsipareigojimas kiekvienam ES skurdą patiriančiam vaikui suteikti nemokamą sveikatos priežiūrą, švietimą ir vaikų priežiūrą, tinkamą mitybą ir gyvenimo sąlygas“, – sako Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė Tatjana Babrauskienė ir pastebi, kad tai gera, bet labai pavėluota iniciatyva, – manau, ji turėjo būti pradėta įgyvendinti bent prieš 10 metų. Ji atsirado tik po gero spyrio kairiesiems į minkštą vietą iš antieuropinio ES skeptikų judėjimo. Neoliberali socialdemokratų politika, nusisukimas nuo tikrųjų socialdemokratinių idėjų – vienas jos pavyzdžių liberalus darbo kodeksas Lietuvoje, kuris reiškia dirbančiųjų interesų išdavimą, duoda pirmuosius neigiamus rezultatus.“
R.Šarkinickas atkreipia dėmesį, kad svarbu išsiaiškinti skurdo ar nepritekliaus priežastis šeimose: „Reiktų kalbėti ne apie pačius vaikus, o apie tai, kas lemia finansinį nepakankamumą šeimoje. Priežasčių gali būti daugybė: didelis nedarbo lygis valstybėje narėje, žemas visuomenės išsilavinimo lygis, mažas darbo užmokestis, diskriminacija lyties atžvilgiu ir pan. Vaikų nepriteklių gali lemti šeimos narių skaičius, tėvų pajamos, tėvų ir vaikų ligos, gyvenamoji vieta ir pan. Skurdą lemia labai daug tiek makro, tiek mikro priežasčių.“
Seimo nario teigimu, tiksliai įvardijus skurdo priežastis, reikia ir jas šalinti tai būdais, kurie būtų konkrečioje situacijoje efektyviausi: svarbu ne tik vaiko pinigai, bet ir piliečių užimtumo skatinimas, socialinės apsaugos gerinimas, sveikatos paslaugų prieinamumas, popamokinis vaikų užimtumas ir daugelis kitų.
„Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau yra įvestas vaiko pinigų institutas, kyla vidutinis darbo užmokestis, sustiprinta vaiko teisių apsauga. Judame gera linkme, tačiau tai dar tikrai ne pabaiga“, – sako jis.
Jo manymu, tiesioginės išmokos tėvams turėtų būti skiriamos per vaiko pinigus valstybėse narėse – tai turėtų būti nacionalinė kiekvienos valstybės narės teisė.
„Vaikų garantijos iniciatyvos kuriamas fondas turėtų skirti tikslines lėšas – sveikatos paslaugoms suteikti, įsigyti mokyklinius, švietimo reikmenis, neformaliajam ugdymui, pilnavertei mitybai ir kt. Lėšas, pagal vaikų poreikius turėtų paskirstyti valstybėse narėse veikiančios institucijos. Manau, tik tokiu būdu būtų pasiekti maksimalūs rezultatai kovoje su vaikų nepritekliumi bei skurdu“, – aiškina Seimo narys.
„Lūkesčių turėti šeimą, vaiką negali užgožti finansiniai šeimos klausimai, nes tai prigimtinės žmogaus vertybės. Vaikai yra mūsų ateitis. Ko juos išmokysime, ką į juos investuosime, tokią valstybę ateityje matysime. Jei vaikas dėl lėšų stygiaus nesimokys aukštojoje mokykloje – galimai prarasime ateities protą, nedalyvaus neformaliame ugdyme – galimai prarasime ateities sporto, kultūros ar kitų sričių profesionalą ir pan. Abejingumas vaikų skurdui taip pat gali lemti jų sveikatos problemas, patyčias tarp bendraamžių, kas lemtų ir psichologines vaikų problemas ir pan. Todėl privalome su tuo kovoti prieš tai aptartais būdais“, – įsitikinęs R.Šarknickas.
Efektyviai išnaudoti galimybes
LŽVS frakcijos Seime narė Laimutė Matkevičienė sako, kad vaikų skurdo priežastys ES valstybėse yra panašios. Pavyzdžiui, po tėvų skyrybų, statistiškai vaiko išlaikymas gula ant motinos pečių. Ji, gaudama mažesnį atlyginimą nei vyras, bet turėdama daugiau išlaidų susiduria su didesne rizika patirti skurdą.
„Manau, jog geriausia vaikų skurdo prevencija – stabilias ir aukštesnes pajamas gaunantys tėvai. Vaikus auginantys vieniši tėvai – bene labiausiai pažeidžiami ir ekonomiškai, ir socialiai. Todėl akivaizdu, kad nepilnas šeimas būtina remti visapusiškai: tiek per specializuotas būsto programas, finansines lengvatas, tiek teikiant socialines paslaugas į namus. Vaikų skurdą sumažinti įmanoma tik taikant kompleksines priemones“ – įsitikinusi ji.
Politikė džiaugiasi, kad Lietuvoje žengiame mažus žingsnius gerindami sąlygas tiek tėvams, tiek vaikams. Tačiau yra ir nemažai iššūkių: „Tėvams dar sudėtinga derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai. Todėl būtina išmokų pinigais sistemas papildyti išmokomis natūra – pirmiausia, susijusiomis su mityba, vaikų priežiūra, švietimu, sveikatos priežiūra, būstu, transportu ir vaikų galimybe dalyvauti sportinėje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje.“
Prioritetu tikrai laikysime paramą motinystei ir tėvystei. Sieksime, kad būtų išlaikytos ilgiausios Europoje motinystės atostogos.
T.Babrauskienė sako, kad skurstančių vaikų skaičiai kelia nerimą ne tik todėl, kad vaiko ankstyvas gyvenimas mažiau kokybiškas, bet ir dėl ilgalaikio poveikio: skurdas ir socialinė atskirtis gali tokiems vaikams užaugus apsunkinti jų integraciją į darbo rinką, socialinį, kultūrinį gyvenimą, neretai ir paskatinti pasukti nusikalstamumo link.
Todėl savo ir savo vaikų ateitį turime pradėti kurti jau šiandien maksimaliai išnaudodami visas galimybes tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmenimis.
LŽVS kandidatų į EP teigimu, Lietuva EP tikrai turės pasiūlymų, kaip tobulinti ir gerinti ne tik lietuvių, bet ir europiečių šeimų gyvenimą.
„Prioritetu tikrai laikysime paramą motinystei ir tėvystei. Sieksime, kad būtų išlaikytos ilgiausios Europoje motinystės atostogos (24 mėnesiai), sudarysime galimybę vaiko priežiūros atostogų laiką išnaudoti dalimis, iki vaikui sueis 7 metai, taip sudarydami galimybę lanksčiai derinti darbą ir motinystę (tėvystę). Sieksime didinti finansavimą šeimų konsultavimo paslaugoms, skyrybų, abortų ir kitų problemų prevencijai. Taip pasisakysime už valstybių narių glaudesnio bendradarbiavimo skatinimą švietimo ir mokymo srityje bei EBPO gerosios patirties panaudojimą ES valstybių narių švietimo sistemų raidai“, – vardija L.Matkevičienė.
Ji sako, kad bus siekiama skatinti investuoti ES lėšas į švietimo kokybės gerinimą – palankių mokslo sąlygų kūrimą, taip pat siekiama, jog 2021–2027 m. iš ES fondų, konkrečiai – iš Europos socialinio fondo, būtų finansuojamos ir iniciatyvos, skirtos gerinti mokytojų rengimo kokybę ir nuolatinį profesinį tobulėjimą, kurti dabarties ir ateities iššūkiams pritaikytų mokymo metodikų ir kompetencijų sistemas.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos
