Arti pusantro tūkstančio vaikų
Vilniaus mokyklose, šio pirmadienio duomenimis, mokosi 1155 nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai, dar 345 lanko sostinės darželius. Savivaldybės teigimu, didžioji dalis, daugiau nei 80 proc., yra pasirinkę ugdymą rusų kalba, likusieji – lietuvių, lenkų, baltarusių kalbomis.
„Savo ruožtu stengiamasi užtikrinti kuo sklandesnį vaikų įsiliejimą į ugdymo įstaigas, todėl noro pakeisti ugdymo įstaigas nematome.
Pažymime, kad Vilniuje veikiančios neformaliojo ugdymo organizacijos kviečia karo pabėgėlių vaikus užsiimti užklasine veikla, menais, sportu. Visą naudingą informaciją galima rasti čia – ukraina.vilnius.lt“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybė.
Klasėse – ir 31 vaikas
Pirmadienio duomenimis, Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje mokėsi 35 vaikai iš Ukrainos. Kaip sako šios mokyklos direktorius Rimantas Remeika, mokykla perpildyta, tačiau klasės didinamos – jose mokosi ir po 31, ir po 26 vaikus. Priimtų ir daugiau, tačiau esą ne visuose kabinetuose jau yra ir kur dar vieną suolą pastatyti.
„Mokytojai nusprendė nesilaikyti įstatymo ir dirbti daugiau – tai pačių mokytojų nuomonė. Ministerija daug kalba, bet niekuo fiziškai nepadeda. Jau kiek kalbėjo, kad ukrainiečiams galėtume priimti mokytojus, bet aš negaliu jų priimti, nes pinigų niekas man neskiria.
Aš negaliu mokėti, nes biudžete neturiu tokių pinigų. Ir mokytojai savanoriauja, dirba už dyką.
Dėl mokytojų padėjėjų, tai savivaldybė praėjusią savaitę numatė biudžetą. Nors mes jau iš savo sutaupytų lėšų priėmėme tris mokytojų padėjėjus padėti dirbti dar prieš tris savaites. Bet daugiau negalime.
Pagal įstatymą ir visiems mokytojams dėl darbo su užsieniečiais turi būti mokami priedai, kaip ir dirbantiems su specialių poreikių vaikais. Juk tie vaikai nemoka lietuvių kalbos. Aš negaliu mokėti, nes biudžete neturiu tokių pinigų. Ir mokytojai savanoriauja, dirba už dyką“, – kalbėjo R.Remeika.
Direktorius neslėpė nepasitenkinimo, kad ŠMSM kartojo, jog mokyklos papildomiems poreikiams gali skirti sutaupytas lėšas – esą jeigu mokykla dirba pilnu pajėgumu, jokių sutaupymų nėra.
Kol kas tik 30 mokytojų padėjėjų
Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad skiria etatus įdarbinti mokytojams padėjėjams: „Rekomenduojama darbinti ukrainiečius. Finansai šių specialistų įdarbinimui skiriami iš valstybės dotacijos.
Šiuo metu Vilniuje tokių pedagogų dirba per 30.“
Kiek tiksliai tokių mokytojų padėjėjų prireiks, savivaldybė kol kas pasakyti negali.
„Suprantama, jog didėjant mokinių skaičiui, didėja ir tokių pedagogų poreikis, tačiau įvardinti konkrečius skaičius yra sudėtinga, nes situacija yra kintanti. Kaip pavyzdžiui, praėjusią savaitę, pagal esamą etatų skaičių skiriama suma siekė 70 tūkst. eurų“, – savo komentare teigė Vilniaus savivaldybės atstovai.
Dirba ir trimis kalbomis
Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje ukrainiečiai vaikai į klases integruoti po vieną, du, vienoje penktoje klasėje yra net keturi.
„Tai, tarkim, matematikos mokytojai užduotis išsiverčia naudodamiesi internetiniais žodynais ir duoda ukrainietiškai suformuluotas užduotis bei nuorodas į rusiškus bei ukrainietiškus vadovėlius, kad tas temas galėtų pasitikslinti. Pamokose mokytojai kalba praktiškai trimis kalbomis – lietuviškai, angliškai, rusiškai. Čia yra sunkus darbas.
Dėl ukrainiečių kalbos mokymo padarėme pagrindiniame ugdyme individualius tvarkaraščius, kada visai klasei lietuvių kalba, jie išeina ir dirba su ukrainiečių kalbos mokytoja. Mes tą mokytoją priėmėme kaip mokytojo padėjėją iš savo resursų. Formuojame penktokų-šeštokų ir septintokų-aštuntokų grupes, mokytoja su jais dirba“, – pasakojo progimnazijos direktorius.
Jis pripažįsta, kad mokytojams pasirengimas pamokoms dabar atima kur kas daugiau laiko ir pastangų.
Kai kurie vaikai dar jungiasi nuotoliu prie savo klasių Ukrainoje pamokų. Mokykla iš savo resursų perka 20 nešiojamų kompiuterių vaikams, sudarydama galimybę mokytis nuotoliniu būdu.
Pamokose mokytojai kalba praktiškai trimis kalbomis – lietuviškai, angliškai, rusiškai. Čia yra sunkus darbas.
„Pats parengiau sistemą kartu su švietimo specialistais „Ukrainiečių vaikų ugdymo sistema Lietuvoje“. Ministrė prieš mėnesį kalbėjo, kad šiuos vaikus reikėtų pirmiausia mokyti lietuvių kalbos, tada turėti išlyginamąsias klases, tada sakiau ir dabar sakau – mes pirmiausia turime išlaikyti jų ukrainietišką identitetą, kad jie žinotų, mokyti juos ukrainiečių kalbos. Tai yra prioritetas.
Ir – gera savijauta. Aš pagal tai parengiau trijų mėnesių ugdymo programą ir mes mokykloje taip dirbame. Kas nori, irgi duodu susipažinti su ta sistema. Bet ministerija tokių taisyklių neparengė, kai kurios mokyklos pasikelia tuos senus dokumentus, kurie yra galiojantys, ir nueina lengviausiu keliu.
Arba nusiunčiami vaikai į rusiškas mokyklas“, – kalbėjo direktorius.
Artimiausiu metu progimnazija pasipildys dar keliais ukrainiečiais – jų šeimos apsigyveno netoliese esančiame Seimo viešbutyje. Du vaikai mokėsi rusiškoje mokykloje Ukrainoje, tačiau čia, Lietuvoje, tėvai kategoriškai nebenori leisti į mokyklą rusų dėstomąja kalba.
Tada sakiau ir dabar sakau – mes pirmiausia turime išlaikyti jų ukrainietišką identitetą, kad jie žinotų, mokyti juos ukrainiečių kalbos. Tai yra prioritetas.
Lietuvių kalbos nemoko
Lietuvių kalbos ukrainiečiai šioje progimnazijoje kol kas nesimoko. R.Remeika įsitikinęs, kad tiems vaikams papildomo streso tikrai nereikia, todėl bent balandį lietuvių kalbos pamokų jiems dar nebus. Išskyrus pirmokus, kurie jau mokosi.
Jeigu karas užsitęs, galvojama galbūt nuo gegužės rengti šeštadienines lietuvių kalbos mokyklėles, vasarą stovyklas.
„Yra įvairių šeimų, kai kurios sako, kad galbūt galvotų likti Lietuvoje. Tačiau kol kas mums reikia tuos vaikus stiprinti, duoti jiems ukrainiečių kalbos, matematikos pamokų, kad vaikai neatsiliktų. Bet mes iki šiandien net nevertinome šių vaikų, nematėme prasmės juos traumuoti.
Jie atsakinėja, mokosi, tačiau tik praėjus trims savaitėms nuo mokymo pradžios jungiame ukrainiečių kalbos mokytoją prie elektroninio dienyno ir po truputį pradėsime vertinti vaikų žinias“, – sakė R.Remeika.
Skirta 3,7 mln. eurų
Paprašyta pakomentuoti situaciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigė, kad kovo 23 dieną Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skyrė 3,7 mln. eurų.
„Šiomis lėšomis bus dengiamos ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidos. Didžiausia dalis lėšų – 2,16 mln. eurų – skiriama iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymui pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas bei jų pavėžėjimui į mokyklą ir atgal.
Per mėnesį iki mokslo metų pabaigos vieno ikimokyklinuko ir priešmokyklinio ugdymui ir pavėžėjimui numatyta 124 Eur, bendrojo ugdymo mokinio ugdymui – 176 Eur. Iš šių pinigų finansuojamos papildomos valandos ukrainiečių vaikų mokymui.
Šiomis lėšomis bus dengiamos ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidos.
Lėšos šiais mokslo metais bus skiriamos kas mėnesį, atsižvelgiant į vaikų skaičių kiekvieno mėnesio pabaigoje. Pirmoji lėšų dalis pasieks savivaldybes balandį“, – teigiama ministerijos komentare.
Jeigu poreikis didės, ateityje gali būti skiriama ir daugiau papildomų lėšų ukrainiečių vaikų ugdymo reikmėms, sako ŠMSM.
Apie mokytojų įdarbinimą ministerija teigia, kad tai sprendžia mokyklų steigėjai, dažniausiai savivaldybės, kurios gali priimti įvairius mokykloms reikalingus sprendimus, taip pat prisidėti savo ištekliais.
Penkios ukrainiečių kalbos pamokos
Praėjusią savaitę ŠMSM išplatino pranešimą, kuriems teigiama, kad „siekdama suteikti kuo geresnes galimybes nuo karo bėgančių ukrainiečių vaikams Lietuvoje mokytis savo kalbos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakoregavo ugdymo planus: iš Ukrainos perkeltam mokiniui pasirinkus mokytis ukrainiečių kalbą tam bus skiriamos 5 pamokos per savaitę“.
„Dauguma ukrainiečių viliasi kuo greičiau grįžti namo, tad tikrai svarbu mūsų mokyklose sudaryti galimybes vaikams toliau mokytis jų gimtosios kalbos, jei tik mokiniai pageidaus ir mokykla galės tai užtikrinti.
Mokyklos, priimdamos vaikus iš Ukrainos, pirmiausia išsiaiškina jų lūkesčius, dažnai sudaromi individualūs ugdymo planai, tad į juos tilps, jei tik mokiniai pageidaus, ir ukrainiečių kalbos pamokos“, – cituota švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pamokos ukrainiečių kalbai mokytis gali būti skiriamos ir perskirstant pamokas mokinio individualiame plane tarp dalykų ir iš mokymosi pagalbai teikti numatytų pamokų. Kiekvienam atvykusiam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į jo (tėvų, globėjų) lūkesčius, turimą patirtį, pasiekimus.
Ukrainiečių kalbos mokyti galės iš Ukrainos atvykę mokytojai, jų Lietuvoje registruota kiek daugiau kaip tūkstantis.
