„Gavau 30 eurų baudą už greičio viršijimą. Baudą skyrė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius. Apie tai buvau informuotas ManoVmi svetainėje. Nesumokėjau baudos laiku, tiesiog išgaravo iš galvos (ir šiaip baudų gaunu labai mažai), pavėlavau kelias dienas. Ir ką jūs manote – mano bauda yra perduota išieškojimui antstoliams!“ – pasakojo 15min skaitytojas.
Vairuotojo žodžiais tariant, jo sąskaita „akies mirksniu buvo užšaldyta.“
Vairuotojo žodžiais tariant, jo sąskaita „akies mirksniu buvo užšaldyta.“
„Kortelėje teturėjau 10 eurų, kuriuos buvau pasiskolinęs maistui iki algos. Apie užšaldymą sužinojau, kai parduotuvėje mėginau atsiskaityti už maisto produktus sau bei tėčiui, tačiau atsiskaityti pinigų likutis buvo nepakankamas. Kaip čia taip nutiko? Juk turėjau dar beveik 11 eurų – pagalvojau sau. Atsiprašiau kasininkės, grįžau namo, pasitikrinau bankininkystę, o ten antstolių blokas – iš viso 80 eurų. 30 eurų bauda buvo sumokėta, tačiau tai antstolių išlaidos už vadinamąjį išieškojimą. Iš viso 110 eurų“, – stebėjosi jaunas vyras.
Vilnietis teigia galintis pasiūlyti realius sprendimus, kaip ateityje išvengti tokių neadekvačių kaštų. Pavyzdžiui, „vietoj siuntimo antstoliams užtektų trumpąja žinute, skambučiu ar elektroniniu paštu informuoti, kad jau laikas susimokėti baudą, antraip jos išieškojimas bus perduotas antstoliams“.
Po antstolių volu pakliuvęs vairuotojas svarsto, kad tikriausiai yra žmonių grupė, iš kurios reikia griežtai išieškoti lėšas, nes jie nemoka piktybiškai.
Tačiau, vilniečio įsitikinimu, ieškojimo paslaugų įkainiai turėtų likti adekvatesni.
„Versle skolų išieškojimo įmonės už tokias paslaugas ima 10–50 proc., bet tikrai ne 400 proc. Jei vietoje 30 eurų už vėlavimą būtų mokama iki 10 eurų – dar būtų logiška. Bet beveik 4 kartus didesnė suma – tai jau tikrai terorizavimas“, – apmaudo neslepia vairuotojas.
Antstolių rūmai: taisyklių nesilaikymas kainuoja brangiai
Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė teigė, kad tai yra tipiška situacija, kai neįvykdęs prievolės laiku, žmogus nemaloniai nustemba, kad dar tenka mokėti ir papildomas išlaidas.
Antstolių vertinimu, čia svarbūs keli dalykai.
„Pirma, išieškodami administracines baudas, antstoliai įspėjimų ar priminimų nebesiunčia, nes tai jau būna padaryta ne vieną kartą (baudos sumokėjimo terminas nurodomas administracinio teisės pažeidimo protokole, vėliau priminimus siunčia Valstybinė mokesčių inspekcija).
Antra, norint patekti į antstolių akiratį dėl administracinės baudos, reikia gerokai pasistengti. Kol taip atsitinka, praeina geras pusmetis. Nubaustasis (jeigu tai vienintelė bauda) per 15 dienų gali „susitaikyti su valstybe“ sumokėdamas pusę baudos. Jei to nepadaro, turi dar 30 dienų terminą atsiskaityti su valstybe geruoju. Vėliau jis iki 6 mėnesių raginamas atsiskaityti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) procedūromis ir tik tada VMI pateikia sprendimą dėl baudos išieškojimo antstoliui.
Mokėti nedidelę skolą naudojantis visomis priverstinio vykdymo priemonėmis – tai tarsi lėktuvu skristi nusipirkti butelio pieno. Pats skolininkas turėtų būti suinteresuotas to išvengti.
Trečia, taisyklių nesilaikymas – brangi „pramoga“. Mokėti nedidelę skolą naudojantis visomis priverstinio vykdymo priemonėmis – tai tarsi lėktuvu skristi nusipirkti butelio pieno. Jeigu skolingas asmuo nepasistengia atsiskaityti paprastesniais būdais, pradeda veikti sudėtinga priverstinio išieškojimo sistema, kurioje dirba daugybė žmonių. Nors skola maža, antstoliui tenka atlikti daugybę tokių pačių procedūrų, kaip ir išieškant didelę skolą. Todėl ir skolininkas privalo iš dalies kompensuoti antstolio patiriamas išlaidas (atlyginimai kontoros darbuotojams, patalų nuoma, komunaliniai mokesčiai, mokesčiai valstybei ir t. t.)“, – rašoma atstovės parengtame komentare.
Antstolių rūmai priminė posakį, kad traukinys vėluojančių nelaukia. Ne išimtis ir teisinių procedūrų „traukinys“: pavėlavus tenka pirkti naują bilietą – nori nenori mokėti už procedūras, pradėtas dėl paties vėlavusiojo kaltės.
