„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 02 06

„Vaistą“ pardavinėja prisidengę vis kitaip atrodančiu gydytoju, netikru laikraščiu ir nesama ligonine

Išgalvoti medikai, netikras laikraštis ir neegzistuojanti ligoninė – kone būtinos dedamosios socialiniuose tinkluose klajojančioms netikrų vaistų reklamoms.
Melą vietoj pardavimų strategijos pasitelkęs tinklalapis
Melagingo tinklalapio pavyzdys / 15min nuotr.

Praėjusį mėnesį feisbuke pasirodė dešimtys reklaminių publikacijų, skirtų parduoti esą kraujagysles išvalančią priemonę „Detonic“. Reklama pasidalyta šimtus kartų, o bendras peržiūrų skaičius perkopė milijoną.

15min nuotr./Melagingos reklamos antraštė
15min nuotr./Melagingos reklamos antraštė

Prekės reklamuojama tinklalapyje, papuoštu logotipu „Medicinos laikraštis“. Tokio periodinio leidinio, tiesa, nėra. Išgalvoti ir medžiagą reklamuojantys medikai. Naudojama Adomo Bielinsko pavardė. Tokio gydytojo rasti nepavyko.

Tai neturėtų stebinti, nes panašu, kad mediko tapatybės nežino ir patys reklamos kūrėjai. Skirtingose tos pačios prekės reklamai skirtose nuorodose A.Bielinskas iliustruojamas vis kito vyro atvaizdu. Reklamoje kalbama ir apie neegzistuojančią „Vilniaus ligoninę“.

Vaistu įvardijama prekė teisės naudoti tokį pavadinimą neturi. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) registre medžiaga nėra registruota, todėl ji gali ne tik nesuteikti norimo poveikio, bet ir pakenkti.

15min nuotr./Kintanti išgalvoto chirurgo išvaizda
15min nuotr./Kintanti išgalvoto chirurgo išvaizda

Netikėti siūlančiais stebuklus

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad gydyti gali tik vaistai. Jei nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų savybių, jis privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas.

Taip pat patariama vengti stebuklingų preparatų, kurie žada greitus ir sunkiai įtikimus rezultatus. VVTAT taip pat rekomenduoja atidžiai apžiūrėti internetinę parduotuvę.

Šioje turi būti pateiktas buveinės adresas, telefono numeris ir elektroninis paštas, kad klientas galėtų susisiekti su pardavėju.

15min nuotr./Melu pardavinėjama prekė
15min nuotr./Melu pardavinėjama prekė

Jei tokie duomenys nėra pateikiami, rizikuojama likti prie suskilusios geldos su galimai žalingais preparatais, be galimybės susigrąžinti pinigus.

Daugiau apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant prekes internetu, galima susipažinti čia.

VVTAT teigimu, kiekvienai reklamai taikomas tiesos reikalavimas. Gyventojai turi gauti teisingą informaciją apie reklamuojamus produktus, kad galėtų priimti pasvertus sprendimus dėl šių įsigijimo.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau