Už atitinkamų įstatymų pataisų priėmimą balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo 13, susilaikė 30.
Įstatymai papildyti kontrolinio pirkimo sąvoka ir numatyta, kaip jis turėtų būti atliekamas.
Pagal dokumentą, kontrolinis pirkimas yra prekių ar paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes, teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Apie jį nebūtų pranešama iš anksto, tik jį atlikę pareigūnai pardavėjui prisistatytų ir parodytų tarnybinį pažymėjimą.
Iniciatyvos rėmėjai neslėpė, kad ši kontrolės priemonė skirta vaistinėms, ji, anot jų, turėtų padėti mažinti korupcijos apraiškas. Slapti pirkėjai stebėtų, ar farmacininkai klientams pateikia informaciją apie vaistus kompiuterio monitoriuje, ar paaiškina, kad pigūs vaistai yra taip pat veiksmingi, kaip ir brangūs.
Tuo metu projekto kritikai sakė, jog iš vaistininkų atimama teisė patarti klientui, be to, jie patirs nuolatinę įtampą.
„Dabar kai mes įvedame tą kontrolinį pirkimą, kiekvieną nepažįstamą pirkėją prieš farmacininką pastatome kaip potencialų kontrolierių. Farmacininkas visada turi būti įtampoje, ar pakankamai paaiškinau“, – teigė konservatorius Jurgis Razma.
„Vaistininkai, kurie teikia paslaugą, atlikdami savo darbą sąžiningai, jie neturėtų nieko bijoti, reikia orientuotis į ligonį, į pacientą, į žmogų, kuris turėtų aiškų pasirinkimą dėl vaistų savo gydymą“, – tvirtino „valstietis“ Raimundas Martinėlis.
Sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga dėkojo parlamentarams už priimtas pataisas ir oponentų argumentus vadino demagogija.
„Tai dar vienas labai svarbus žingsnis, kad mūsų žmonės gautų tas paslaugas ir tai, ko yra nusipelnę“, – teigė jis.