„Iš prekybos dingo vaistas. Juo gydome leukemiją. Ligoninė skolino vaistus ligoniams, bet atsargos baigėsi! Vakar gavau 2 tabletes, reikia kiekvienai dienai po vieną, bet jų nebeužtenka. Rytojui vaistų NEBĖRA. Skambiname į vaistines, klausiame: jiems tiekėjai žada ryt, poryt, už savaitės. Miręs reikalas“, – laiške redakcijai apgailestavo ligonio tėtis, prašydamas pagalbos ir viešumo.
Vaisto pavadinimas – „Merkaptopurinas“.
Rytojui vaistų NEBĖRA.
SAM Farmacijos departamento Vaistų kompensavimo ir kainodaros politikos skyriaus vedėjas Tomas Alonderis 15min pasakojo, kad „Merkaptopurino“ tiekimas yra sutrikęs dėl tiekėjo veiksmų.
Bendrovė „Centralpharma“ birželio 6 dieną gavo Valstybinės vaistų kontrolės leidimą įvežti „Merkaptopuriną“ pakuotėmis vokiečių kalba, tačiau birželio 25 dieną pateikė informaciją, kad šio vaisto pateikti negalės.
T.Alonderio teigimu, alternatyvaus vaisto nėra.
„Tačiau šiuo metu į kompensuojamųjų vaistų kainyną šis vaistas jau yra įtrauktas kaip vardinis, jis bus pristatytas į Lietuvą šį penktadienį arba pirmadienį“, – tvirtino T.Alonderis.
Lietuvos rinkai gali būti tiekiami vardiniai vaistiniai preparatai, jei jie registruoti bent vienoje kitoje EEE valstybėje arba gamintojo valstybėje, taip pat yra numatytos išimtys registruotų vaistų užsienio pakuotėmis tiekimui. Šios priemonės padeda spręsti iškilusias tiekimo problemas.
Vaistų ieškos kaimynystėje
„Merkaptopurinas“ – ne vienintelis vaistas, kurio tiekimas šiuo metu yra sutrikęs. Antradienį panevėžietis Arnoldas 15min pasakojo lakstantis po įvairias Lietuvos vaistines, ieškodamas 77 metų mamai tinkančių vaistų kraujospūdžiui reguliuoti „Lorista“.
„Vaistų nėra nė vienoje Lietuvos vaistinėje“, – konstatavo Arnoldas.
Eksperimentuoti su sveikata nesinori.
Jis pasiryžęs vaistų vykti pirkti į kaimynines šalis, mat kiti anksčiau vartoti medikamentai mamai sukeldavo alergiją: „Eksperimentuoti su sveikata nesinori.“
Netiekia ir net nesiteisina
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) neslepia: šiuo metu pigiausių kompensuojamųjų vaistinių preparatų, kurių tiekimas rinkai yra laikinai sutrikęs, sąraše yra apie 30 vaistų pavadinimų.
„Labai apgailestaujame dėl pacientų patiriamų nepatogumų. Šiuo metu iš tiesų susiklostė tokia situacija, kad vaisto „Lorista“ 50 mg plėvele dengtos tabletės vaistinės neturi. Vaisto registruotojas apie šio vaisto tiekimo sutrikimą pranešė šių metų kovo mėnesį, tiekimą atnaujinti planuoja spalį“, – pasakojo VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.
Sutrikusio tiekimo vaistų sąrašą galima rasti paspaudus ČIA.
Farmacijos įstatymas įpareigoja vaisto registruotoją pranešti apie vaisto laikiną tiekimo sutrikimą ar visišką tiekimo Lietuvos rinkai nutraukimą, nurodant ir šio nutraukimo priežastį.
„Šiuo atveju vaisto „Lorista“ 50 mg plėvele dengtos tabletės registruotojas informavo VVKT, kad tai įvyko dėl vaisto gamybos sutrikimų. Vaisto „Puri-Nethol“ 50 mg tabletės registruotojas, deja, nenurodė, kas lėmė tiekimo sutrikimą. VVKT, gavusi šią informaciją, paskelbė ją savo interneto svetainėje ir informavo Valstybinę ligonių kasą, kuri priima sprendimus dėl vaistų kompensavimo. Taip elgiamasi kiekvienu atveju, kai sutrinka vaisto tiekimas“, – aiškino A.Tautvydienė.
„Sutrikus ekonomiškiausio vaisto tiekimui ir vaistinėms neturint galimybių jo užsakyti, pacientams bus išduodamas kitas tos pačios veikliosios medžiagos ir dozuotės mažiausios kainos vaistas. VVKT kasdien savo svetainėje skelbs vaistų sąrašą, kurių nėra prekyboje.
Jokių administracinių ar biurokratinių kliūčių tam neturės būti.
Matydami sąrašą ir vaistus, kurių nėra, vaistininkai iškart galės išduoti antrą pagal ekonomiškumą vaistą. Jokių administracinių ar biurokratinių kliūčių tam neturės būti“, – pristatydamas „pirmojo paskyrimo“ tvarką pirmadienį pasakojo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Lietuvoje yra 38 tiekėjai, kurie vaistus iš didmeninio platinimo įmonių tiekia vaistinėms.
Blogiau, kai sutrinka veikliosios medžiagos gamyba
A.Tautvydienė 15min pasakojo, kad vaistų tiekimas paprastai sutrinka dėl vaisto gamybos, logistikos sutrikimų ar dėl padidėjusio vaistų poreikio.
„Panašių vaisto tiekimo sutrikimų pasitaiko gana dažnai. Kartais šios problemos išsprendžiamos greitai. Pavyzdžiui, būna situacijų, kai vaisto tiekimo sutrikimą lemia logistikos problemos. Tokiu atveju nors didmeninio platinimo licencijos turėtojas vaisto ir neturi, tačiau vaistinėse jo yra pakankamas kiekis, todėl iki vaisto naujos siuntos patiekimo gyventojai šio trūkumo nepajaučia“, – sakė A.Tautvydienė.
Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba.
Problemų kyla mažiau ir tada, kai rinkoje yra pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos preparatų – tokiu atveju sutrikęs vaistas nesunkiai keičiamas kitu.
„Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tokiais atvejais vaisto pritrūksta ne vienos šalies rinkoje“, – konstatavo VVKT atstovė spaudai.
Tai – ne tik Lietuvos problema
Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas Laimonas Griškevičius pažymėjo, kad onkologinių vaistų tiekimo problemos aktualios ne tik Lietuvai. Tai yra problema, kuri pasitaiko ir JAV, ir Europos šalyse ir t.t.
„Periodiškai vis kokio nors vaisto trūksta, gauname pranešimus apie kokio nors vaisto gamybos ar tiekimo sutrikimus ir tenka galvoti, kaip jį pakeisti“, – sakė L.Griškevičius.
Jis pabrėžė, kad pacientui gydymas turi būti skiriamas laiku ir jokių pauzių neturėtų būti: „Bet kokios pauzės yra problema, nors šiuo atveju nereiškia, jei nutraukiame gydymą, kad staiga būklė komplikuosis.“
Bet kokios pauzės yra problema, nors šiuo atveju nereiškia, jei nutraukiame gydymą, kad staiga būklė komplikuosis.
Gydytojas hematologas patvirtino, kad vaistas „Merkaptopurinas“ neturi analogo – kito generinio vaisto. Nors tai – senas vaistas, jo gamintojas yra vienas pasaulyje.
„Tai – unikalių, retų vaistų specifika, nes visas pasaulis priklausomas nuo to, kaip tas komercinis gamintojas funkcionuoja. Natūralu, kai yra vienas gamintojas, kas nors sutrinka gamyboje, tarkime, nepraėjo kokybės kontrolės ar poreikis kur nors padidėjo, ir grandinė iškart išsibalansuoja.
Todėl mes visada turime vaistų atsargų, jei tai yra stacionaro vaistas, bent mėnesiui į priekį ar net ilgesniam laikui. Per tą laiką tiekimas atstatomas ar vaistas atvežamas iš kitos rinkos.
Jei nutrūkimas apima visą pasaulį ir pranešama, kad kurį laiką vaisto iš viso nebus, turime pakeisti visą paciento gydymo planą. Bet čia, manau, ne ta situacija“, – kalbėjo L.Griškevičius.
