Pasak LFDPS vadovės Linos Ganatauskienės, dar šių metų pavasarį vaistininkai ir farmacijos specialistai Seimo sveikatos reikalų komitete politikams ir valstybės tarnautojams išdėstė pagrindines priežastis, dėl kurių šalyje jaučiamas vaistų nepakankamumas, tačiau žingsnių problemoms spręsti iki šiol nėra imtasi.
Siekiant dar kartą atkreipti dėmesį į šią opią problemą, LFDPS iniciavo vaistininkų ir farmacijos specialistų apklausą, kurios metu buvo prašyta įvardinti pagrindines, jų manymu, priežastis, lemiančias nepakankamą vaistų prieinamumą šalyje.
Kaip vieną pagrindinių problemų, dėl ko gyventojai laiku negauna jiems reikiamo vaisto, net 85 proc. respondentų įvardijo kompensuojamų vaistų kainyne įtrauktą tik vieną vaistinį preparatą. „Sutrikus tokio preparato gamybai ir tiekimui, šiuo metu vaistininkai beveik neturi galimybių jį pakeisti kitu, dėl ko gyventojai išvis negali įsigyti jiems reikiamų vaistų“, – sako LFDPS pirmininkė L.Ganatauskienė.
Šiuo metu galiojančiame kompensuojamų vaistų kainyne yra net 467 vaistų grupės, kuriuose yra tik po 1 vaistinį preparatą. „Lyginant kitų Europos Sąjungos valstybių-narių praktika, šis skaičius yra ženkliai per didelis, todėl patariame siekti, kad tokių vaistų grupių, kuriuose yra tik po vieną vaistinį preparatą, būtų kuo mažiau“, – sako profesinės sąjungos pirmininkė.
Kita problema, kurią įvardija vaistininkai, yra per dažnas kompensuojamų vaistų kainyno keitimas: su teiginiu, jog gyventojai laiku negauna jiems reikiamų vaistų dėl dažno kompensuojamų vaistų kainyno keitimo sutiko 79 proc. apklaustųjų. Šiuo metu kompensuojamų vaistų kainynas Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu keičiamas kas pusę metų. Farmacijos specialistų nuomone, jei kainynas keistųsi rečiau, būtų paprasčiau užtikrinti reikiamus vaistų likučius vaistinėse, o gyventojams nereikėtų taip dažnai keisti jiems įprastų vaistinių preparatų.
Dar vienas skaudulys, su kuriuo sutinka didžioji dalis apklausos dalyvių (78 proc.), tai galimybės nebuvimas patiems vaistininkams pataisyti smulkių klaidų elektroniniame recepte, jei tokias paliko gydymą pacientui paskyręs gydytojas. „Sveikatos apsaugos ministerija žino šią problemą ir žada kurti komunikacijos tarp gydytojų ir vaistininkų įrankius, tačiau efektyviausias šios problemos sprendimas būtų suteikta galimybė patiems vaistininkams ištaisyti nekritines, žmogiškas klaidas ir parduoti gydytojo paskirtą vaistą pacientui vietoje to, kad pacientas grįžtų pas gydytoją prašyti pataisyti receptą ir vėl keliautų atgal į vaistinę, nes el. recepte nurodytu telefonu dažniausiai su gydytoju susisiekti nėra galimybės”, – dėsto L.Ganatauskienė.
Beveik trys ketvirčiai (68 proc.) respondentų sutinka, jog gyventojai laiku negauna vaistų dėl per trumpo termino leidžiančio gyventojams įsigyti vaistus anksčiau nei baigėsi jiems anksčiau paskirti vaistai. Šiuo metu nustatytas terminas yra 5 dienos. „Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame padidinti dienų skaičių, per kurį pacientai gali įsigyti naujus vaistus dar nepasibaigus jau turimiems bent iki 10-ies dienų. Tai ypač aktualu pacientams, gyvenantiems kaimo vietovėse, negalią turintiems asmenims ir patiriantiems kitokių sunkumų, norint atvykti iki artimiausios vaistinės“, – sako LFDPS pirmininkė L.Ganatauskienė.
Taip pat daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) pažymėjo, kad vaistinių trūkumas atokiose vietovėse apsunkina vaistų prieinamumą gyventojams, o 72 proc. apklaustųjų nesutiko su teiginiu, kad Lietuvoje yra per daug vaistinių.
„Apibendrinant norisi atkreipti dėmesį, kad vaistų neprieinamumas kelia rizika žmonių sveikatai, tačiau taip pat tai ženkliai apsunkina vaistininkų darbą, nes būtent vaistininkai yra atsakingi sveikatos sistemos specialistai, į kuriuos kreipiasi gyventojai dėl įvairių priežasčių, todėl tikrai žinome, ko šiuo metu reikia, siekiant gerinti vaistų prieinamumą“, – sako apklausą iniciajavusios LFDPS pirmininkė L.Ganatauskienė.
