Kaip rašo „Lietuvos rytas“ tvarka, apibrėžianti farmacininkų darbo laiką, buvo nustatyta 2003-iaisiais Vyriausybės nutarimais. Tačiau Vaistinių asociacija teigia, kad dabar jau retoje vaistinėje gaminami vaistai, tad lengvatos nebereikalingos. Panaikinus išimtis daugiau dirbsiantys vaistininkai esą galėtų ir daugiau užsidirbti, sumažėtų ir vaistininkų stygius.
Vaistininkų darbo savaitė trumpesnė už chirurgų, greitosios pagalbos gydytojų, kurie kasdien iš tiesų susiduria su protine ir emocine įtampa.
Pasak Vaistinių asociacijos pirmininkės Elenos Kvedarienės, 2003-iaisiais ir anksčiau farmacininkų darbas buvo sunkesnis.
„Tada rengiant nutarimus buvo atsižvelgta į argumentus, kad visose vaistinėse buvo gaminami vaistai, tad darbuotojai susidurdavo su chemine tarša. Dabar yra vos 70 vaistinių, kuriose gaminami vaistai, o kitose tik parduodami pramoniniu būdu pagaminti preparatai", – aiškino E.Kvedarienė.
Asociacijos vadovė stebėjosi – vaistininkų darbo savaitė trumpesnė už chirurgų, greitosios pagalbos gydytojų, kurie kasdien iš tiesų susiduria su protine ir emocine įtampa.
Profesinė sąjunga nesutinka
Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga stoja piestu prieš tokius argumentus. Pasak jos atstovų, farmacininkų darbas sudėtingas, atsakingas, tad jie patiria emocinę ir protinę įtampą. Profesinę sąjungą palaiko ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Farmacijos specialistas – tai paskutinė grandis tarp gyventojo ir sveikatos specialistų, todėl jam tenka didelė atsakomybė sprendžiant dėl vaistų vartojimo susijusias sveikatos problemas, parenkant pacientui konkretų preparatą pagal recepte nurodytą bendrinį pavadinimą. Jei farmacijos specialistui kyla abejonių, jis turi kreiptis į vaistus paskyrusį gydytoją ir, jei reikia, pasitikslinti dėl recepto išrašymo", – aiškino SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė.
