Vaistų gamintojai perspėja: po Naujųjų Lietuva gali atsidurti išskirtinai blogoje padėtyje

COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje pakeitė ekonomines sąlygas, kurios stipriai paveikė ir vaistų gamybą. Vaistams gaminti naudojamų medžiagų ir logistikos kainos pasiekė rekordus, o tai stipriai sutrikdė pacientams būtinų vaistų gamybą ir suardė tiekimo grandines Europoje, prašoma pranešime spaudai.

„Gamybos eilėje Lietuvos pacientams reikalingų vaistų gamintojai laukia nuo 6 iki 8 mėnesių ir šis terminas tapo normaliu. Be to, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią kompensavimo tvarką ir taikant kainų įšaldymą, susidaro absurdiškų situacijų, kai norėdami patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, gamintojai turėtų pasiūlyti 3–4 kartus mažesnę kainą nei paties vaisto gamybos kaštai. Priėmus papildomą išorinio referavimo į pigiausią veikliąją medžiagą reikalavimą, tikėtina, kad negalinčių pasiūlyti prašomos kainos bus dar daugiau“, – perspėja Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) vadovė Rasa Bričkienė.

Įstatymo pakeitimai dėl kompensuojamųjų vaistų kainų reguliavimo yra numatyti šiuo metu svarstomame Farmacijos įstatyme. Jo priėmimas įtrauktas į šio ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkę. Konstitucinis teismas yra nurodęs iki 2023 m. sausio 1 d. priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nes dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai.

„Vaistų gamintojai nuolatos peržiūri vaistų portfelius ir juos racionalizuoja, atsisakydami vaistų, kurių gamybos kaštai tampa nepakeliami. Tai atsispindi ir Lietuvoje: dalis vaistų atšaukiami iš rinkos, dalis nebeteikiami kompensavimui. Įstatymo projektu siūlomos naujos kainodaros priemonės mūsų rinkos patrauklumą dar labiau sumažins. Norint spręsti vaistų tiekimo problemas, reikėtų tokios tvarkos, kuria gamintojams būtų sudarytos sąlygos konkuruoti. Kuo daugiau tiekėjų rinkoje, tuo mažiau rizikos dėl tiekimo sutrikimų“, – sako VGA vadovė.