Praėjusią savaitę Jonavos rajono savivaldybė išplatino informaciją apie tai, jog kreipėsi į policiją ir prašė perimti Ruklos miestelyje sumontuotą didelį kiekį vaizdo kamerų. Paaiškėjus, kad vaizdo stebėjimas gali pažeisti BDAR, o kai kurios kameros nukreiptos į gyventojų butų langus, jos buvo išjungtos.
Tačiau šią problemą patys Ruklos gyventojai kėlė jau anksčiau. Miestelyje gyvenanti Svetlana Krakinauskienė – viena iš tokių. Kai moteris pamatė, kad Ruklio gatvėje viena iš naujai sumontuotų kamerų atsukta tiesiai į jos virtuvės ir svetainės langą, apie tai ji pasiteiravo seniūnijos.
„Tačiau ten eiti – tuščias reikalas. Niekas nieko nepaaiškino“, – teigė moteris.
S.Krakinauskienė išmatavo ir atstumą: nuo stulpo, ant kurio įrengtos kameros, iki laiptinės buvo 15 žingsnių.
„Jūs įsivaizduojate, kaip tai arti? Jei aš valgau virtuvėje – viskas gali matytis, net kas lėkštėje guli. Atėjusi į virtuvę vis nuleisdavau žaliuzes. O svetainėje net persirengti būdavo nejauku. Namuose atsipalaiduoti neįmanoma. Ten ant to stulpo lyg keturios ar penkios kameros, viena iš jų – sukama. Kas leido pastatyti jas taip arti?“ – kalbėjo trečiame Ruklio gatvės daugiabučio namo aukšte gyvenanti moteris.
Kreipėsi patys gyventojai
Dėl Ruklos vaizdo stebėjimo kamerų į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją birželio mėnesį kreipėsi ir daugiau Ruklos gyventojų. Surinkę parašus jie norėjo išsiaiškinti, ar vaizdo kamerų įrengimas nepažeidžia BDAR.
„Ruklio gatvėje Ruklos miestelyje ant septynių stulpų yra sumontuotos 35 vaizdo stebėjimo kameros. Septynių namų gatvei tiek kamerų yra per daug, o kai kurios kameros nukreiptos į gyventojų langus“, – buvo rašoma gyventojų rašte.
Žmonės taip pat atkreipė dėmesį, kad nebuvo pateikta jokia informacija, kas vykdo stebėjimą, nenurodytas joks asmuo ir kontaktinis numeris.
Gyventojai prašė atsakyti ir į kitus klausimus. Pavyzdžiui, ar daromi vaizdo įrašai, ar stebėjimas vyksta realiuoju laiku, kokia teritorija patenka į stebėjimo lauką ir pan.
Iš policijos atsakymo negavo
Į Ruklos miestelyje įrengtas vaizdo kameras dėmesį atkreipė ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Inspektoriai pradėjo tyrimą bei nurodė pateikti paaiškinimus.
Jonavos rajono savivaldybės administracija savo ruožtu praėjusią savaitę paprašė policijos perimti Ruklos miestelyje sumontuotą didelį kiekį vaizdo kamerų. Nors klausimas dėl jų teisėtumo kilo dar šių metų pradžioje.
Rajono meras M.Sinkevičius stebisi buvusio Ruklos seniūno užmojais stebėti viską aplinkui – net gyventojų langus.
„Praėjusių metų pabaigoje Ruklos seniūnija už 40 tūkst. eurų įsigijo ir miestelyje sumontavo 35 vaizdo stebėjimo kameras. Ruklos seniūnijoje tuo metu iš viso buvo 11 valdomų ir 48 pastovios vaizdo stebėjimo kameros.
Toks kamerų skaičius savivaldybės administracijai jau tuomet pasirodė perteklinis. Įtarimų sukėlė ir kamerų matymo laukai, nes dalis jų buvo nukreiptos į gyventojų butų langus.
Savivaldybės administracija paprašė Ruklos seniūnijos pasiaiškinimo, kokiais tikslais ji ruošiasi tokiu dideliu mastu filmuoti visą miestelį.
Nesulaukusi paaiškinimo savivaldybės administracija dar 2019 metų pradžioje uždraudė seniūnijai eksploatuoti vaizdo stebėjimo kameras“, – teigė M.Sinkevičius.
Techninės galimybės leidžia sekti žmones jų butuose
Kiek tiksliai kamerų buvo nukreipta į gyventojų langus, kitus objektus, kurių stebėjimas galėtų būti vertinamas kaip BDAR pažeidimas, savivaldybė sako neskaičiavusi.
„Kaip parodė vėlesni įvykiai, nesuklydome, nes šių metų vasarą Ruklos miestelyje įrengtos vaizdo kameros atkreipė ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos dėmesį“, – sakė M.Sinkevičius.
Jonavos rajono savivaldybės administracija VDAI patikino, kad vaizdo kameros laikinai išjungtos, o vaizdo stebėjimo sistema yra apsaugota slaptažodžiu. Be to, Ruklos seniūnija šiuo metu neturi seniūno, kuris būtų atsakingas už vaizdo stebėjimo sistemą ir jos saugumo užtikrinimą.
Pasak M.Sinkevičiaus, kamerų vaizdo stebėjimo sistema yra sumontuota seniūnijos patalpose esančiame kompiuteryje, prisijungimų slaptažodžius turėjo seniūnas.
Vaizdo kamerų užfiksuota medžiaga naudojama siekiant nustatyti viešosios tvarkos pažeidimus, savivaldybės turto suniokojimo atvejus. Tam tikrais atvejais medžiaga gali būti perduota policijos pareigūnams.
„Mūsų nuomone, seniūnijos valdomos vaizdo kameros privalo būti naudojamos savivaldybės turto, viešųjų erdvių saugumui, viešosios tvarkos užtikrinimui, bet ne žmonių privataus gyvenimo stebėjimui.
Reikia suprasti, kad Rukloje sumontuotų kamerų techninės galimybės leidžia sekti žmones jų butuose. Viskas priklauso, kur tos kameros pakabintos ir į ką nukreiptos. Todėl dalis kamerų, esančių tose vietose, kur į jų matymo lauką patenka privačios gyventojų erdvės, bus nukabintos“, – sakė M.Sinkevičius.
Ruklio gatvė – viena iš problemiškiausių vietų
Su tokia savivaldybės išsakyta nuomone nesutinka buvęs Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis, kuris netrukus po savivaldybės išplatinto pranešimo apie vaizdo stebėjimo kameras M.Sinkevičiui pasiūlė atsikvošėti.
Kalbėdamas apie situaciją ir konfliktą G.Jasiulionis teigia, jog konflikto iš viso nėra, tačiau jį provokuoja Jonavos rajono meras. Pasak G.Jasiulionio, kai Rukloje lankėsi savivaldybės komisija, gyventojai klausinėjo, kada kameros pradės veikti.
Ruklos miestelis yra išskirtinis, mat čia įsikūrę kariniai daliniai, atvyksta nemažai svečių iš užsienio, yra Pabėgėlių priėmimo centras, miestelyje daug socialinių būstų, o Ruklio gatvė, kurioje ir buvo sumontuotos naujai įsigytos kameros, yra viena problemiškiausių vietų miestelyje. Čia būna suniokojamų mašinų, muštynių, eismo įvykių ir kitų teisės pažeidimų.
„Kameros labai gerai veikė kaip drausminimo priemonė, buvo efektas. Kiek žinau, policija ir dabar kreipiasi į seniūniją, į savivaldybę ir negauna informacijos. Tai yra bėda.
Dar man dirbant kreipdavosi (dėl informacijos) įvairios teisėsaugos struktūros, iki ypatingų nusikaltimų tyrimo tarnybos“, – teigė G.Jasiulionis.
Pasak G.Jasiulionio, tinkamai sutvarkius vaizdo stebėjimo sistemą, ji nuolat gelbėtų ir įvykius tiriantiems policijos pareigūnams, kurių po įvykdytos reformos kaimiškose seniūnijose sumažėjo.
„Jau seniau sakiau, kad savivaldybė galėtų įsteigti atskirą įstaigą, kurioje, pavyzdžiui, galėtų dirbti buvusieji policijos darbuotojai. Jie galėtų prižiūrėti ir teikti stebėjimo paslaugą.
Kameros yra modernus dalykas, kuris visame pasaulyje yra įdiegtas. Kiek garsių įvykių pasaulinių, kur kameros padėjo surasti tam tikrus nusikaltėlius?“ – kalbėjo pašnekovas.
Kaltinimus dėl privačių butų stebėjimo atmeta
G.Jasiulionis teigė, jog jam nėra suprantamas viešoje erdvėje išsakytas mero teiginys, jog vaizdo stebėjimo kameros yra tokios kokybės, kad galima matyti net virtuvėje lašinius pjaustantį žmogų. Pasak G.Jasiulionio, būtent jų kokybė ir yra labai svarbi.
Be to, kiek seniau Jonavoje buvo įvykis, kai prie kavinės nukentėjo vokiečių kariai, o peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus teko apgailestauti, jog kaip tik tuo metu kamera buvo nusisukusi.
„Ne kartą teko girdėti žmonių pasakytą frazę: kam tos kameros, jei nusikaltimų vis tiek nepavyksta išsiaiškinti? Aš taip pat manau, kad jei mes įrengiam stebėjimo sistemą, tai darom taip, kad matytume viską. Kam žaisti loteriją: ar pasisuks kamera, ar ne? Būtent taip mes ir norėjome padaryti“, – tvirtino G.Jasiulionis.
Buvęs miestelio seniūnas atmeta kaltinimus, kad jis stebėjo gyventojų langus. G.Jasiulionis teigia, kad ant kamerų buvo prašoma įrengti specialius filtrus, kurie neleistų matyti privačių erdvių. Tačiau tokių filtrų nebuvo galima uždėti ant visų kamerų, mat jos skirtingos – vienos stacionarios, kitos – valdomos.
„Tačiau jei į kamerų regėjimo lauką ir pateko gyventojų langas, tai neužėmė daugiau nei 5 procentų matomo vaizdo“, – aiškino G.Jasiulionis.
Teiginys, jog jis galėjo stebėti gyventojų butus, G.Jasulionio teigimu, kelia šypseną.
„Kaip taip drįsta meras kalbėti, tegul pateikia įrodymus. Dabar jis išsakė tik prielaidą. Tai neetiškas jo pasisakymas“, – tvirtino G.Jasiulionis.
Problema – negebėjimas sutvarkyti dokumentų
Buvęs seniūnas taip pat turi priekaištų Jonavos rajono savivaldybei. Pasak jo, visų pirma jokie įstatymai nei teisės aktai nenumato, kiek vaizdo stebėjimo kamerų yra per daug, kiek – per mažai.
„Niekur nėra reglamentuota, kas tai yra perteklius. Nuo pat pirmos dienos savivaldybės Duomenų apsaugos skyriaus vedėja Eleonora Slovikaitė, kuri ten įdarbinta ir yra Seimo nario Rimanto Sinkevičiaus padėjėjos Laimos Slovikienės dukra, sakė, kad kamerų per daug. Tai žmogus, kuris nesupranta, neįsigilina į esmę, tačiau pamačiusi kažkur komentarą, ėmė sakyti, kad yra galbūt per daug.
Šiandien vaizdo stebėjimo sistema neveikia dėl vienos priežasties – E.Slovikaitė iki galo nesutvarkė dokumentų, neparengė visko, ko reikia.
Mes, įrengę jas, nusiuntėme E.Slovikaitei visų vaizdo stebėjimo laukų aprašymus ir paprašėme, kad ji parengtų dokumentus ir priskirtų mus prie duomenų valdytojų. Ji ir daugiau priekaištų išsakė, kodėl su ja nederinome. Bet mes kameras pirkome, kai ji dar nėjo šių pareigų. Mes ir atsakymą parašėme“, – sakė G.Jasiulionis.
