Pasak Teisingumo ministerijos (TM), ministrui buvo pateikiami klausimai ir rekomendacijos dėl geresnio čigonų ir gėjų teises užtikrinimo, antisemitizmo apraiškų mažinimo, smurto šeimoje ir slaptų CŽV kalėjimų. Tokius klausimus R.Šimašiui užduodavo Vakarų ir Šiaurės Europos šalys – Šveicarijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės atstovai.
„Ministras savo kalboje pabrėžė, kad sprendžiant visus žmogaus teisių užtikrinimo klausimus, Lietuva įgyvendina visus JT teisės aktuose įtvirtintus principus bei imasi visų reikiamų priemonių, kad žmogaus teisės būtų gerbiamos“, – rašoma ministerijos pranešime.
TM teigimu, Rusijos atstovas „išsakė pasiūlymus, kad mūsų šalis turėtų mažiau dėmesio skirti istorijos peržiūrėjimui ir nebepersekioti asmenų už praeities įvykius“.
„Į tai teisingumo ministras atsakė, kad mūsų šalis neišskiria Rusijos ar kitos konkrečios valstybės vertindama buvusius nusikalstamus režimus ir pabrėžė, kad minimi režimai, kurie neturi nieko bendro su pagarba žmogaus teisėms, Lietuvoje yra vertinami vienodai. Bus siekiama, kad jie niekuomet nebūtų pamiršti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, o juos vykdžiusieji sulauktų tinkamos atsakomybės. Ministras pakvietė Rusijos atstovus aktyviai bendradarbiauti aiškinantis bei tiriant minėtų režimų vykdytas nusikalstamas veikas“, – teigia ministerija.
Lenkijos atstovai kėlė vardų bei pavardžių rašybos asmens dokumentuose, taip pat kitataučių kalbos vartojimo, švietimo klausimus.
Lenkijos atstovai, anot pranešimo, kėlė vardų bei pavardžių rašybos asmens dokumentuose, taip pat kitataučių kalbos vartojimo, švietimo klausimus.
„Pristatydamas ataskaitą, R.Šimašius išsamiai paaiškino, kaip Lietuvoje yra reglamentuojamos tautinių mažumų teisės, o atsakydamas į pastabą dėl vardų ir pavardžių rašybos pabrėžė, kad tai yra bendra žmogaus teisių problema, daugiau aktuali patiems Lietuvos piliečiams, nei tautinėms mažumoms, todėl tokia vienareikšmė sąsaja nėra tinkama“, – sakoma pranešime.
Tuo tarpu Baltarusija, kaip rodo JT Žmogaus teisių tarybos svetainėje paskelbta informacija, R.Šimašiaus klausė, „ar Lietuvos valdžia tyrė perteklinį jėgos naudojimą prieš protestuotojus ir kaip atsakė į gyventojų nepasitenkinimą dėl Vyriausybės nesugebėjimo išspręsti problemas dėl blogėjančios ekonominės situacijos“.
Galutines išvadas bei rekomendacijas Lietuvai apsvarstę jos ataskaitą JT atstovai priims penktadienį. Lietuva pagal JT visuotinės periodinės peržiūros mechanizmą vertinama pirmą kartą.