Išvysti, kaip Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina, galite žemiau esančiame vaizdo klipe.
Pasak A.Dulkio, taip prasideda naujas, reikšmingas kovos su COVID-19 pandemija etapas.
„Tikiu, kad vakcina reikšmingai prisidės prie pandemijos suvaldymo ir mes visi pagaliau galėsime palengva grįžti į normalų gyvenimą“, – sakė A.Dulkys.
Spaudos konferencijos vaizdo įrašą galite žiūrėti žemiau.
Kaip konferencijos metu teigė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė, iš viso Lietuvą pasiekė 9750 vakcinos dozių: dešimt dėžių po 975 vakcinos dozes.
Nuo Lietuvos sienos gautą vakciną lydėjo policijos ir „Aro” pajėgos. J.Grebenkovienės teigimu, tokių saugumo priemonių imtasi atsižvelgiant į kitose šalyse pasirodžiusias žinutes apie galimas akcijas, užpuolimus. Nors Lietuvoje konkrečių grasinimų nebuvo, nutarta imtis visų saugumo priemonių siekiant išvengti incidentų.
Atgabentos vakcinos buvo perkeltos į Ekstremalių sveikatai situacijų centro (EESC) šaldiklį, ten laikytos dvi valandas, o paskui sukrautos į specialiai paruoštus automobilius.
Jos per šeštadienį yra išvežiojamos į penkias pagrindines šalies ligonines Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, Klaipėdos universitetinę ligoninę, Respublikinę Šiaulių ligoninę, Respublikinę Panevėžio ligoninę.
Vilniaus, Kauno ir Panevėžio ligonines vakcinų siuntos jau pasiekė. Išvysti, kaip vakcina pasiekia Panevėžio ligoninę, galite žemiau esančiame vaizdo klipe.
Išvysti, kaip vakcina pasiekia Kauno ligoninę, galite žemiau esančiame klipe.
Vilniaus ir Kauno regionų centrines ligonines pasiekė po maždaug 3 tūkst. pirmosios partijos vakcinos dozių, Klaipėdos regiono centrinę ligoninę – maždaug 2 tūkst. vakcinos dozių, Šiaulių ir Panevėžio regionų centrines ligonines – maždaug po 1 tūkst. dozių.
„Pirmas žingsnis yra vakcinų saugojimas šaldiklyje, kuris išlaiko 70 laipsnių šalčio temperatūrą. Ruošiantis skiepijimui, reikiamas vakcinų kiekis yra išimamas iš to šaldiklio ir patalpinamas minus 28 laipsnių temperatūros šaldiklyje, kur vyksta vakcinos atšilimas. Trunka apie tris valandas. Praėjus trims valandoms ir atšilus vakcinai, jos praskiedžiamos natrio chloridu. Iš vieno buteliuko yra sumaišomos penkios vakcinų dozės. Ir atitinkamai yra skiepijamas personalas", – apie skiepijimo procesą pasakojo J.Grebenkovienė.
Atšildytos vakcinos gali būti laikomos paprastuose šaldikliuose. Jos turi būti suskiepytos per penkias dienas.
Skiepijimas prasidės sekmadienį
Skiepijimas prasidės sekmadienį 8 ryto vienu metu visoje Lietuvoje, pirmiausia bus skiepijami medikai, dirbantys COVID padaliniuose, skubios pagalbos skyriuose, intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuose.
Planuojama pirmosios partijos dozėmis paskiepyti beveik 10 tūkst. medikų, visos dozės bus sunaudotos atskiriems asmenims, nepaliekant rezervo antrai dozei.
Kad susiformuotų imunitetas koronavirusui, po trijų savaičių skiepijimo procedūrą paskiepytiems asmenims reikės pakartoti. Kadangi skiepijimas antrąja doze vyks praėjus 21 dienai po pirmosios dozės, ja medikai bus skiepijami iš vėlesnių siuntų.
Skiepijami bus ne tik 5 pagrindinių ligoninių medikai – iš viso bus skiepijamas 28 ligoninių medicinos personalas.
Antrosios vakcinų siuntos sulaukti tikimasi gruodžio 29 d. Numatoma, kad ji bus šiek tiek didesnė negu pirmoji.
Ar dalis šios siuntos bus atidėta ir panaudota kaip antroji vakcinos dozė jau pirmąja doze paskiepytam personalui, J.Grebenkovienė pasakyti kol kas negalėjo – jos teigimu, dėl to bus sprendžiama, kai bus žinomi tikslesni vakcinų tiekimo grafikai.
Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad Europos Komisija nusprendė pirmąją siuntą simboliškai padalyti šalims po lygiai. Antroji vakcinos siunta bus paskirstyta remiantis vadinamuoju pro rata principu, t.y. atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių.
Trečioji dozė, SAM duomenimis, Lietuvą pasiekti galėtų sausio pradžioje, bet ši informacija dar gali keistis.
J.Grebenkovienės teigimu, pagal šiandien turimą informaciją Lietuva visus medikus planuoja paskiepyti per pirmąjį 2021 m. ketvirtį. Tada bus skiepijamas slaugos ir globos įstaigų personalas ir gyventojai, tada lėtines ligas turintys bei vyresni negu 65 metų gyventojai, o galiausiai vyks visuomenės masinė vakcinacija.
Kada galėtų prasidėti masinė vakcinacija, J.Grebenkovienė teigė kol kas pasakyti negalinti, nes informacija apie tai, kiek vakcinų Lietuvą pasieks ateities siuntose, nuolat kinta.
Bet, jos teigimu, pagal turimus preliminarius skaičius matyti, kad masinė vakcinacija pirmąjį 2021 m. ketvirtį dar neprasidės.
Iš viso Lietuva įsigis 1,8 mln. „BioNTech“ ir „Pfizer“ bendrai sukurtos vakcinos dozių.
Lietuva yra sudariusi sutartis su šešiais vakcinų gamintojais ir iš jų ketina įsigyti daugiau nei 7 mln. vakcinos dozių. Jų turėtų užtekti paskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskiepytų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.
Daugiau informacijos apie skiepus galima rasti tinklalapyje www.koronastop.lt specialiai sukurtoje skiltyje: https://koronastop.lrv.lt/lt/duk/skiepai-nuo-covid-19.
Gydytojams izoliacijos terminas galės būti trumpinamas
Spaudos konferencijos metu buvo kalbama ne tik apie vakcinas. A.Dulkys taip pat išreiškė padėką visiems šeimos gydytojams, laboratorijų darbuotojams, vaistininkams, karščiavimo klinikų ir poliklininkų darbuotojams, kurie dirbo per šventines dienas ir taip ženkliai sumažino krūvį su COVID-19 kovojančioms įstaigoms.
Be to, sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad atsižvelgus į medicinos personalo trūkumą buvo įteisinta galimybė COVID-19 sergančius pacientus gydyti platesniam gydytojų ratui. Didesnis specialistų ratas galės būti ir slaugytojų padėjėjais. Įtraukti tokie specialistai kaip dietologai, terapeutai, kineziterapeutai.
Taip pat A.Dulkys pranešė, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų personalui galės būti trumpinamas izoliacijos terminas, užtikrinant papildomą testavimą. Praplėstos ribos kiekvieną atvejį vertinti individualiai.
Be to, sveikatos apsaugos ministras informavo, kad reabilitacijos ligoninėse bus skirta iki 900 papildomų lovų sveikstančių COVID-19 pacientų gydymui,
“Turime nemažai atvejų, kai žmonėms deguonies terapija nebėra reikalinga, tačiau dar turi būti užtikrinta priežiūra dėl jų sveikatos bei saugumo. Šis sprendimas leis stabilios būklės žmonėms pabaigti COVID gydymą reabilitacijos ligoninėse”, – sakė A.Dulkys.
Nuo COVID-19 mirė per tūkstantį žmonių
Bendras konkretiems asmenims patvirtintų COVID-19 atvejų Lietuvoje skaičius gruodžio 26 d. ryte siekė 128 931. Bendras mirčių skaičius – 1228. Dar 607 COVID-19 sirgę žmonės mirė dėl kitų priežasčių.
Šiuo metu šalies ligoninėse gydoma 2300 COVID-19 pacientų, 194 iš jų – reanimacijoje.
Deguonis reikalingas 1362 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija – 170.
Šiuo metu ligoninėse užimta 6991 iš 16 624 lovų, iš 684 reanimacijos lovų užimtos 414. Iš 635 lovų, kur gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos 286. Taip pat užimtos 2112 iš 6390 lovų, kuriose galimas deguonies tiekimas.
