Bene aktyviausiai skiepijame 70–79 metų žmones
Kaip rodo sekmadienio rytą paskelbti Statistikos departamento duomenys, mūsų šalyje pirma skiepo doze vakcinuoti jau 253 563, dviem – 98 924 žmonės. Iš viso panaudotos 352 487 vakcinos. Lietuva jau sulaukė 407 825 vakcinų, tad nepanaudotų kol kas likę maždaug 55 tūkst. Jau paskiepyta 9,07 proc. gyventojų.
Daugiausia Lietuvai pristatyta kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ sukurtos vakcinos dozių (77 proc.). Kompanijų „AstraZeneca“ ir „Moderna“ vakcinos sudaro atitinkamai beveik 16 proc. ir kiek daugiau nei 7 proc. Beje, iš Bulgarijos ir Latvijos gautų vakcinų beveik pusę sudaro pagamintosios „AstraZeneca“, kitos šalys jų gavo kur kas mažiau.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) tinklalapyje skelbiama, kad Lietuvoje bent vienos skiepų dozės sulaukė 10,4 proc. gyventojų (kovo 13-osios duomenimis), abiejų – 3,7 proc. (kovo 7-osios duomenimis). Čia pateikiama informacija apie 30 Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės šalių.
Pagal šį rodiklį, aukščiau už mūsų šalį yra Malta (17,6 proc.), Suomija (12,6 proc.), Vengrija, kuri naudoja ir rusišką vakciną „Sputnik V“, (12,4 proc.), Danija (12,3 proc.), Airija (12 proc.), Kipras (11,6 proc.) ir Estija (11,4 proc.).
Tiesa, lyginant įvairių amžiaus grupių skiepijimą, Lietuva neatrodo taip šauniai. Lėčiausiai vakcinuojami vyresni nei 80 metų žmonės – paskiepyti tik 34 proc. (pagal šį rodiklį, esame aštuoniolikti iš 24 valstybių, apie 6 duomenys nepateikiami).
Bet pagal truputį jaunesnių (70-79 metų) gyventojų skiepijimą esame antri (26 proc.). Dar jaunesni žmonės skiepijami įvairiu spartumu: 60-69 metų – 10,5 proc. (mūsų šalis yra septinta), 50-59 metų – 8,5 proc. (dešimti), 25-49 – 4,9 proc. (dvylikti), 18-25 – 1,9 proc. (septyniolikti).
Remiantis „Bloomberg“ sukurtame tinklalapyje, kuriame galima sekti vakcinavimą visame pasaulyje, pateikta informacija, Lietuva yra 20-oje vietoje – vienu laipteliu aukščiau nei šeštadienį. Šioje lentelėje šalys išrikiuotos pagal 100-ui gyventojų sunaudotas vakcinų dozes. Nurodyta, kad mūsų šalyje sunaudota 349 980 dozių (kiek mažiau nei rašoma Statistikos departamento tinklalapyje) – 12,58 šimtui gyventojų.
Šiuo požiūriu stipriai nuo kitų šalių atsiplėšęs Izraelis, kur įskiepyta jau daugiau nei 9,245 mln. dozių (102,15 šimtui gyventojų).
BBC pateikiamoje lentelėje Lietuva – tik 27-a su 12,24 dozės šimtui gyventojų (kovo 12-osios duomenimis). Tiesa, čia minimos ne vien valstybės, bet ir įvairios teritorijos (pavyzdžiui, Gibraltaras, kuris – 133,3 dozės šimtui gyventojų, bet sunaudota mažiau nei 50 tūkst. dozių – lenkia net Izraelį).
Informacija apie šalis ir jų rikiuotė skiriasi, priklausomai nuo dienos, kurios duomenimis remiamasi, taip pat – kiek žmonių „apgyvendina“ tam tikroje vietoje.
Dėl stringančio skiepijimo ES kaltos pačios valstybės?
Europos Sąjunga (ES) puoselėja ambicingus planus iki vasaros 70 proc. suaugusių gyventojų paskiepyti nuo COVID-19. Tačiau, valstybėms neskiepijant taip aktyviai, kaip tikėtasi, jie kažin ar bus įgyvendinti.
Kai kurios Bendrijos narės kaltina Europos Komisiją (EK): esą derybos dėl vakcinų pirkimo užtruko, reguliavimo institucijos dirbo per lėtai, suderėta dėl per mažo dozių kiekio. EK pirmininkė Ursula von der Leyen savo ruožtu dėl situacijos priekaištus nukreipė į kompaniją „AstraZeneca“, kuri nevykdo įsipareigojimų pristatyti pažadėtą kiekį vakcinų.
Naujienų organizacijos „Politico“ straipsnyje teigiama, kad labiausiai dėl lėto proceso kaltos pačios valstybės. Vasario pabaigos duomenys rodė, kad dauguma nebuvo sunaudojusios turimų dozių. Nors tam tikras vakcinų kiekis sąmoningai paliktas antrai dozei, jei tiekimas netikėtai nutrūktų, itin didelė nesunaudotų dozių dalis esą leidžia teigti, kad jos tiesiog nenaudojamos.
Tiesa, kad „AstraZeneca“ pristato gerokai mažiau vakcinų. Ji žadėjo iki kovo pabaigos pristatyti 80–100 mln. dozių, tačiau sausį paskelbė dėl gamybos trikdžių galėsianti pristatyti tik 40 mln. Bet net šio įsipareigojimo nelabai laikomasi – kol kas pristatyta maždaug 12 mln. dozių.
Kai kuriose valstybėse šios kompanijos vakcinos nesunaudojamos, nes žmonės jų tiesiog atsisako dėl menkesnio efektyvumo, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir baimindamiesi stipresnių šalutinių poveikių. Be to, kai kurios valstybės pranešė stabdančios „AstraZeneca“ vakcinų naudojimą po pranešimų, esą dėl jų gali susidaryti kraujo krešuliai.
