Vakcinose nėra mikročipų, prisijungiančių prie 5G tinklo: paprastas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma

Apie tai, kad žmonės neva bus „čipuojami“, sąmokslo teorijos ėmė sklandyti nuo pat pandemijos pradžios.

Tuomet ėmė sklisti melagienos apie „slaptą planą“ vakcinas papildyti itin mažais radijo bangų siųstuvais (RFID). Taip esą būtų galima sekti žmones, kontroliuoti jų elgesį ir tyčia susargdinti onkologinėmis ligomis. Tiesa, kaip veiktų toks mechanizmas, nėra paaiškinama.

RFID technologija, leidžianti žymėti gyvūnus itin mažomis mikroschemomis, išties egzistuoja. Tiesa, daugiausia RFID naudojama perduoti duomenis bekontakčiu būdu, pavyzdžiui, automobilių rakteliuose ar biuruose naudojamose durų kortelėse. Komerciniais tikslais technologija naudojama bene 50 metų.

Kartu su COVID-19 pandemija internetą užplūdo milžiniškas sąmokslo teorijų srautas. Pasirodė ne viena jokių įrodymų nepateikianti teorija apie neva RFID technologijos ryšį su neegzistuojančia vakcina nuo naujojo koronaviruso.

Pavyko nustatyti, kad 2014 m. siaučiant Ebolos virusui taip pat pasirodė melaginga informacija apie neva vakcinose esančius RFID siųstuvus. Kaip ir dabar, tada sąmokslo teorijos apie RFID atsirado anksčiau už skiepus nuo ligos.

Internautai rado „blogio šaltinį“

Tariamas visuotinis čipavimas neretai siejamas su milijardieriumi ir filantropu Billu Gatesu. Viena pačių keisčiausių sąmokslo teorijų apie jį pasirodė 2020 balandį.

Ji skelbė, kad B.Gatesas planuoja viso pasaulio gyventojų vakcinaciją nuo COVID-19, nes siekia, kad su vakcina žmonėms bus suleisti mikročipai, kurie leistų juos kontroliuoti.

Ši konspiracijos teorija atsirado po B.Gateso interviu socialinio tinklo „Reddit“ vartotojams.

Atsakydamas į jų klausimus, filantropas numatė, kad turėtų atsirasti galimybė skaitmeniniams COVID-19 pasams, kurie leistų atskirti persirgusius ar testuotus asmenis.

Tokie pasai ilgainiui buvo įdiegti, o vartotojai juos turėjo savo mobiliuosiuose įrenginiuose, ne čipuose po oda, kaip teigia sąmokslo teorijų kūrėjai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Billas Gatesas

Ragino netikėti melagienomis

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto dekano prof. dr. Juozo Šulskaus teigimu, žmogaus valdymas mikročipais tėra mokslinės fantastikos srities mitas.

„Pareiškimai apie žmogaus smegenų valdymą yra visiški kliedesiai. Dabar mokslininkai atlieka eksperimentus su pelių valdymu. Joms į tam tikras smegenų vietas galima įsodinti labai plonus laidukus, kuriais impulsas nukreipiamas į tas vietas.

Jei žmogui kas nors norėtų įsodinti panašius laidukus, tai nebūtų įmanoma, nes žmogaus smegenyse tų neuronų yra per 100 mln. – daugiau nei plaukų ant galvos. Tai tiek laidukų reikėtų sukišti į smegenis. Kalbos apie žmogaus valdymą – beprasmės“, – konstatavo profesorius.

Vilniaus universiteto nuotr./Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto dekanas prof. dr. Juozas Šulskus

Toks pat internetas, tik greitesnis

5G ryšys (kitaip tariant, 5G technologija) – tai mobilusis ryšys, pasižymintis ypač dideliu pralaidumu, maža delsa bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.

Mobiliojo ryšio bazinės stotys skleidžia radijo dažnio elektromagnetinį lauką (EML).

Kai kurie žmonės nerimauja, kad išplėtojus tokių įrenginių tinklą, gali būti daromas neigiamas poveikis sveikatai dėl jų skleidžiamo EML bangų didelio dažnio ir dėl įrenginių galingumo.

Pasak specialistų, iki šiol išsamiai ištirta ir įrodyta, kad EML sukelia šiluminį poveikį, t. y. pakyla audinių ar organų temperatūra.

Pagal šį poveikį yra nustatytos EML intensyvumo leidžiamosios vertės, kurių neviršijant išvengiama šiluminio poveikio, kuris galėtų sukelti audinio ar organo pažeidimus.

Šiuo metu Lietuvoje, gyvenamojoje aplinkoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz negali viršyti 10 W/m2.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, iki šiol nėra nustatyta, kad leidžiamų verčių neviršijantis EML turi ilgalaikį poveikį ir gali sukelti minėtus sveikatos sutrikimus.

Lietuvoje radiotechninių objektų, skleidžiančių EML, priežiūra yra reglamentuota. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vykdo šių objektų kontrolę, derina radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus.

Be to, radiotechninių objektų operatoriai privalo periodiškai atlikti EML matavimus, o rezultatai skelbiami NVSC tinklalapyje. Ši nustatyta tvarka taikoma ir 5G ryšio įrenginiams.

123RF.com nuotr./5G stotis

„5G veikia radijo bangomis, kaip ir kiti kasdienėje aplinkoje dažnai sutinkami įrenginiai – mobilieji telefonai, televizijos ir radijo stotys, pareigūnų naudojamos racijos, bevieliai maršrutizatoriai ir apsaugos sistemos, palydoviniai tinklai, meteorologiniai ir oro uostuose esantys radarai, radijo navigacijos sistemos, įvairūs nuotolinio valdymo įrenginiai ir daugelis kitų.

5G ryšys ne tik padidins duomenų siuntimo spartą, užtikrins didesnį tinklų pralaidumą ir patikimumą, bet ir gerokai sumažins ryšio delsą.

Su 5G žadamas ir daiktų interneto proveržis. 5G bus pritaikomas sveikatos, transporto, energetikos, aplinkosaugos, prekybos, robotikos, industrijos 4.0 ir autonominių automobilių infrastruktūroje“, – aiškino fizikos mokslų daktaras Evaldas Stankevičius.

Ekspertas teigia, kad 5G ryšio veikime nėra nieko mistiško – jis veikia kaip įprastas radijo ryšių tinklas, kai du įrenginiai perduoda duomenis vienas kitam. Specialistas sako, kad naujojo ryšio veikimas yra panašus į prieš tai buvusiųjų, nes 5G ryšio diegimui naudojami tie patys dažniai, kuriuose prieš tai ilgą laiką veikė analoginė ar skaitmeninė televizija.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.