Išleista ir lietuviškai
Šiomis dienomis socialiniame tinkle „Facebook“ imta dalintis nuotrauka, kurioje matyti ištrauka iš amerikiečio Neilo Z.Millerio knygos „Dirbtinis ar natūralus imunitetas“. Prieš porą metų ji pasirodė ir lietuviškai (leidykla „Luceo“, išvertė Andrius Rondomanskis), nufotografuotas kaip tik šios knygos 115 puslapis.
Ant viršelio greta pavadinimo (angliškai jis skamba „Critical Vaccine Studies“ – „Kritiški vakcinų tyrimai“) paaiškinta, kad knyga yra „400 svarbių mokslinių straipsnių santrauka tėvams, mokytojams, gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams“.
Nuotraukoje matyti skyrelio „Patogenų evoliucija ir neveiksmingos vakcinos“ pradžia.
Čia rašoma, kad ideali vakcina turėtų suteikti apsaugą nuo užkrečiamos ligos visam gyvenimui, tačiau esą visos vakcinos nėra tokios veiksmingos ir jų suteikiamas imunitetas nėra pakankamas. Anot autorių, kai kurios vakcinos tik sumažina tikimybę užsikrėsti, bet jos visiškai nepašalina.
„Be to, tyrimai rodo, kad vakcinos, kurių paskirtis yra sustabdyti patogenų (infekcinę ligą sukeliančių biologinių veiksnių – red. past.) augimą, iš tikrųjų stiprina jų virulentiškumą (gebėjimą sukelti ligą – red. past.), skatina juos evoliucionuoti ir trukdo išnaikinti ligą.“
Dėl neveiksmingų vakcinų esą atsiranda labiau užkrečiamos patogenų atmainos, kurių sukeltos pasekmės – sunkesnės ir kartais mirtinos.
„Kolektyvinis imunitetas nesusiformuoja dėl aukšto vakcinacijos lygio, nes patogenai prisitaiko prie naujos aplinkos ir vakcinacijos tikslai nėra pasiekiami. Tada liga ima plisti ir tarp vakcinuotų, ir tarp nevakcinuotų žmonių“, – aiškinama 2016 m. išleistoje knygoje.
Vieno „Facebook“ vartotojo įkelta nuotrauka su šia ištrauka pasidalino jau daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių.
Komentaruose pateikta net nuroda į tyrimą, kuriuo esą remtasi knygoje. 2001 m. publikuotos studijos santraukoje teigiama, kad vakcinos retai suteikia visišką apsaugą nuo ligos, tačiau net nepakankamai veiksmingos vakcinos taip pat gali būti naudojamos apsaugoti tik atskirus žmones, tiek visą populiaciją. Šiame tyrime analizuotos būtent tokios – iš dalies veiksmingos, o ne visos vakcinos – ir patogenų virulentiškumas gebėjimas sukelti ligą.
Ne visos apsaugo visam gyvenimui
Imunitetas yra organų ir audinių sistema, kuri saugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų teigimu, dėl genetinio imuniteto žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjais. Jis būna neaktyvus, kol organizmas nesusiduria su antigenu – svetima organizmui medžiaga.
Natūraliu (persirgus infekcine liga) arba dirbtiniu (skiepijant) būdu įgytas imunitetas yra specifinis – jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams.
Kaip rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklalapyje, imunitetas paprastai įgaunamas po dviejų savaičių, nes antikūnų gamyba vyksta pamažu. Paprastai imunitetui įgauti reikia vienos vakcinos, tačiau yra ligų, nuo kurių imunitetas susiformuoja tik vakcinuojant kursais, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito skiepijama triskart.
Ne visos vakcinos užtikrina apsaugą visam gyvenimui. Pavyzdžiui, nuo difterijos ir stabligės reikia skiepytis kas 5-10 metų, nuo erkinio encefalito – kas 3 metus.
Čia nurodyta, kokiam laikui, kokia dalis paskiepytųjų ir nuo kurios ligos vakcinos suteikia imunitetą.
Persirgus įgytas imunitetas priklauso nuo žmogaus organizmo. Tiesa, kad jis gali tęstis ilgiau nei pasiskiepijus, tačiau skiepai, pavyzdžiui, nuo COVID-19 leidžia įgyti imunitetą saugesniu keliu. Mat ši liga gali praeiti lengvai ir be didesnių pasekmių, tačiau gali išsivystyti į sunkią formą ar baigtis mirtimi. Be to, yra duomenų, kad lengvesnis sirgimas suteikia silpnesnį ir trumpesnį imunitetą, tad rimtesnei apsaugai reikėtų sirgti sunkiau.
Patikimiau skiepytis nei persirgti
Europos Sąjungoje yra patvirtintos keturios vakcinos nuo pandeminio koronaviruso, sukurtas bendrovių „Pfizer“/„BioNTech“, „Moderna“, „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu, ir „Johnson & Johnson“.
„Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos efektyvumas siekia 95 proc., „Moderna“ – 94 proc., „AstraZeneca“, priklausomai nuo vertinimo, – 62-82 proc., „Johnson & Johnson“ – 66 proc. (tiesa, pastarosios efektyvumas apsaugant nuo sunkios / kritinės COVID-19 formos siekia 77 proc. jau po poros savaičių ir 85 proc. – po mėnesio).
Mokslininkai dar negali tvirtai pasakyti, kas nulemia stipresnį imuninį atsaką COVID-19 – infekcija ar vakcina. Tačiau skiepai yra labiau prognozuojami, todėl saugiau skiepytis nei imunitetą įgyti persirgus.
„Iki šiol nei vienas virusas nebuvo eliminuotas didelei populiacijos daliai įgijus natūralų imunitetą, – tvirtina mokslininkai ir medikai. – Tik vakcinuojant pasiektas bandos imunitetas gali visiškai eliminuoti viruso plitimą. Tai patvirtina raupų ir dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.“
Masinis skiepijimas sukelia kolektyvinį imunitetą. Autoritetingo medicinos žurnalo „Lancet“ teigimu, SARS-CoV-2 plitimui sustabdyti reikia, kad imunitetą turėtų 60-72 proc. visuomenės.
Statistikos departamento duomenimis, imunitetą koronavirusui jau yra įgiję 11,7 proc. šalies gyventojų.
Tikimasi apsaugos ir nuo koronaviruso mutacijų
2019 m. pabaigoje aptiktas SARS-CoV-2 jau pradėjo mutuoti. Skelbiama, esą dar praėjusių metų sausį ar vasarį atsiradęs viruso variantas ilgainiui pakeitė tą, kuris pirmiausia buvo rastas Kinijoje, ir ilgainiui ėmė dominuoti pasaulyje. Bene žinomiausi viruso variantai – aptiktieji Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.
Britiška SARS-CoV-2 atmaina, kaip skelbiama, yra lengviau užkrečiama ir labiau mirtina, tad cituotas teiginys iš knygos, kad atsiranda labiau užkrečiamos patogenų atmainos, atrodytų teisingas.
Tačiau virusas ėmė keistis dar nesukūrus nė vienos vakcinos, minėti trys variantai buvo aptikti tebevykstant skiepų bandymams. Tad prielaida, kad vakcinos paskatino SARS-CoV-2 mutuoti ir tapti labiau užkrečiamu, nebūtų tiksli.
Kaip sausio pabaigoje pasakojo Kembridžo universiteto doktorantė virusologė Ingrida Olendraitė, genomas keičiasi kaskart, gyviems organizmams dauginantis, pavyzdžiui, žmonėms susilaukiant vaikų. Virusai dauginasi ne sulaukę brandos amžiaus, o kaskart, užkrėtę ląstelę, ir gali daugintis šimtais.
Šio proceso metu vienas baltymas – RNR polimerazė – „privelia daug klaidų“, bet jos virusams išeina į naują – padarius tūkstantį savo kopijų, kurios truputį skiriasi, yra tikimybė, kad bent viena išgyvens ir galės toliau keliauti per ląsteles bei daugintis.
„Visi virusai, įskaitant COVID-19 sukeliantį virusą SARS-CoV-2, ilgainiui vystosi“, – nurodo Pasaulio sveikatos organizacija. Mutacijos galimybė padidėja virusui sparčiai plintant populiacijoje ir užkrečiant daugiau žmonių.
Priklausomai nuo to, kurioje genetinėje medžiagoje vyksta pokyčiai, jie gali turėti įtakos viruso savybėms, pavyzdžiui, perdavimui ar ligos sunkumui.
Tikimasi, kad vakcinos nuo COVID-19 viruso suteiks bent jau tam tikrą apsaugą nuo viruso mutacijų, nes jos sukelia platų imuninį atsaką, apimantį daugybę antikūnų ir ląstelių. Jei kuri nors iš vakcinų būtų mažiau veiksminga, būtų galima pakeisti jos sudėtį.
Bendravimą su ateiviais aprašė dukra
„Google Books“ N.Z.Milleris pristatomas kaip medicininių tyrimų žurnalistas ir Pasaulinio vakcinų instituto „Pagalvok dukart“ (Thinktwice Global Vaccine Institute) direktorius. Jis esą bent ketvirtį amžiaus skyrė tėvų ir sveikatos specialistų švietimui apie vakcinas, agituodamas už informuotą sutikimą skiepytis bei neprivalomus skiepus.
Taip pat nurodoma, kad Naujosios Meksikos valstijos sostinėje Santa Fė įsikūręs autorius yra baigęs psichologijos studijas, išleidęs daugiau knygų apie vakcinas, taip pat skaitęs pranešimus įvairiuose renginiuose.
Bet internete lengviau rasti ne informacijos apie N.Z.Millerio atliktus tyrimus ar nuopelnus medicinai, bet kritiškų straipsnių apie jo knygas ir straipsnius, net pašaipių komentarų.
Knygos apie imunitetą viršelis gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad autorius yra autoritetingas šios srities specialistas, mat jį puošia baltu chalatu vilkinčio gydytojo su stetoskopu nuotrauka. Tačiau nuotraukoje pavaizduotas ne N.Z.Milleris, jis net nėra gydytojas, tik žurnalistas ir knygų autorius (tiesa, nėra jokios informacijos, kad jis būtų dirbęs žiniasklaidoje ar parašęs mokslinių straipsnių).
Cituotos knygos pratarmę parašęs dr. Gary’is S.Goldmanas prisistato nepriklausomu kompiuterių mokslininku, taip pat – aršiai prieš skiepus nusistačiusio žurnalo „Medical Veritas“, kuriame buvo neigiamas AIDS pavojus (pavyzdžiui, publikuojant tokias nuo šios ligos mirusios 3,5 metų amžiaus mergaitės, kurios mama atsisakė ją gydyti, autopsijos rezultatų analizes), įkūrėju ir prezidentu.
Knygos pradžioje N.Z.Milleris atvirai nurodo savo požiūrį į skiepus („Knygoje aprašomi tyrimai nepalaiko idėjos apie vakcinų saugumą ir efektyvumą“). Kitų jo knygų pavadinimai – „Vakcinų ruletė: lošimas su tavo vaiko gyvenimu“, „Vakcinos: ar jos tikrai saugios ir efektyvios?“.
Panašus naratyvas išlaikomas daugumoje jo darbų, pavyzdžiui, teigiama, esą nesaugu vaikus vienu metu paskiepyti nuo kelių ligų. Veino universiteto Medicinos mokyklos chirurgijos ir onkologijos profesorius, Barbaros Ann Karmanos vėžio instituto chirurgas-onkologas dr. Davidas Gorski yra detaliai išanalizavęs ir paneigęs šiuos teiginius apie skiepų ir kūdikių mirtingumo sąsajas.
N.Z.Milleris sulaukia ne tik kritikos, bet ir pašaipų. Mat yra viešai pripažinęs, kad bendrauja su ateiviais. Jo dukra Damiana Sage beveik prieš dešimtmetį išleido knygą „Pasaulių ambasadoriai. Tarpgalaktiniai vartai į Naująją Žemę“ (Ambassadors Between Worlds. Intergalactic Gateway to a New Earth), kurioje sudėta informacija, esą gauta iš daugybės būtybių, gyvenančių kitose planetose.
Šiame interviu D.S.Miller pasakojo, kad ji tapdavo savotišku mediumu, o klausimus kitų planetų gyventojams uždavinėdavo tėvas.
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Statistikos departamentas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
