2022 02 15

Vakcinų skeptikai jose vėl „rado“ grafeno, bet dūmai iš akių rūko ne dėl to

Melagiena, kad patvirtintose ir visame pasaulyje naudojamose vakcinose nuo koronaviruso yra grafeno oksido – dirbtinai sukurtos elektrai pralaidžios medžiagos, jau paneigta. Nepaisant to, ji ne tik plinta socialiniuose tinkluose, bet ir apauga naujais gandais, pavyzdžiui, kad dėl tokių skiepų žmonės ima rūkti. Tai – netiesa, o kaip įrodymas pateikiamas vaizdo įrašas buvo padarytas, kai dar nebuvo nei vakcinų nuo COVID-19, nei apskritai šios ligos.
Vakcinacija
Vakcinacija / 123RF.com nuotr.

Trumpas sujungimas galvoje?

10 sek. trukmės prastos kokybės vaizdo įraše, kuris prieš gerą mėnesį pasirodė „Facebook“, matyti jaunas vyras, kuriam iš akių ir ausų sklinda dūmai. Keli esantieji aplink bando dūmus nuslopinti, užmetę jam ant galvos švarką ir šlakstydami vandeniu.

Komentare korėjietiškai ir angliškai nurodyta, esą šis atvejis užfiksuotas Izraelyje per protestus prieš skiepus ir valdžią apskritai.

Demonstracijos metu vienas dalyvis staiga ėmė šaukti ir jam iš akių, burnos, nosies bei ausų ėmė rūkti dūmai: „Jo smegenys ėmė degti iš vidaus.“ Toliau vyras net pavadintas zombiu.

Kaip teigiama komentare, plinta kitas panašus vaizdo įrašas. Jame tariamai matyti, kaip dūmai rūksta iš galvos dviem vyrams, kurie, kaip ir minėtas protestuotojas, esą buvo pasiskiepiję.

„Panašu, kad kažkas jų galvose patyrė trumpą sujungimą, galbūt dėl mikrobangų arba 5G elektromagnetinės spinduliuotės, – aiškinama toliau. – Žinoma, kad žmonės, gavę mirties „vakciną“, patiria vidinę žalą, kurią sukelia elektromagnetinės bangos ir sunkieji metalai, grafenas ir t. t.“

Korėjietiškai dar rašoma apie „666 vakcinų 5G mikroschemą“, tariamai naudojamą žudyti izraeliečiams nuotoliniu būdu.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Socialiniuose tinkluose aiškinama, esą nuo žmogaus dūmai ėmė sklisti dėl vakcinose esančio grafeno ir 5G bangų spinduliuotės
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Socialiniuose tinkluose aiškinama, esą nuo žmogaus dūmai ėmė sklisti dėl vakcinose esančio grafeno ir 5G bangų spinduliuotės

Kaip žinoma, 666 laikomas šėtono simboliu, kurį per visą pandemiją mini radikalesni krikščionys, kalbėdami apie kaukių ir skiepų sukeliamą blogį. Jų įspėjimai svyruoja nuo iš dalies metaforiško COVID pažymėjimų (pavyzdžiui, galimybių paso) palyginimo su šiuo ženklu iki aiškinimų, esą pasiskiepiję žmonės bus pažymėti kaip šėtono pasekėjai.

Kad su vakcinomis žmonės gauna miniatiūrinę mikroschemą, kuri esą padės juos sekti naudojant 5G ryšį, – taip pat vienas populiariausių mitų apie COVID-19 vakcinas.

Analogiškus tekstus su tuo pačiu ar panašiu vaizdo įrašais paskelbė ir keli kiti „Facebook“ vartotojai bei tinklaraštininkai (čia, čia, čia).

Protestavo, bet seniau ir kitur

Izraelis buvo viena pirmųjų šalių, dar 2020 m. pabaigoje ėmusių skiepyti nuo koronaviruso, ir tai darė itin aktyviai, greitai pasiūlė stiprinamąją dozę. Ten gyventojai jau skiepijami ir ketvirtąja doze.

Galima spėti, kad buvo ir nepatenkintųjų tokia skuba. Tačiau bent šio vaizdo įraše matomo protesto jie neorganizavo. Jis apskritai nesusijęs nei su COVID-19, nei su skiepais nuo šios ligos, mat vyko gerokai anksčiau, nei jie buvo sukurti.

Taip pat skaitykite: 15 mitų apie vakcinas nuo COVID-19.

Kadru su protestuotojais, tik kiek ilgesniu ir kur kas geresnės kokybės, savo paskyroje „Twitter“ pasidalijo Irako politikos analitikas Sajadas Jiyadas. Jo publikavimo data – 2019 m. spalio 26 d. Iki pirmųjų pranešimų apie Kinijoje aptiktą naująjį koronavirusą buvo likę dar pora mėnesių, tad nei apie vakcinas, nei apie juoba protestus prieš jas nebuvo nė kalbos.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Iš tiesų dūmai nuo protestuotojo ėmė sklisti dėl ašarinių dujų
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Iš tiesų dūmai nuo protestuotojo ėmė sklisti dėl ašarinių dujų

„Ašarinės dujos leidžiamos tiesiai į protestuotojus, – pakomentavo jis, lygindamas tokį bandymą apraminti demonstrantus su šaudymu siekiant sunkiai sužeisti ar nužudyti. – Kiek kartų matėme tokius „šūvius“ į galvą. Tai vyksta ne atsitiktinai, tai – sistemiška.“

Po poros valandų įrašas atsirado naujienų apie Iraką kanale „The Baghdad Post“ tame pačiame socialiniame tinkle (beje, jau seniai neaktyviame kaip ir „Facebook“). „Momentas, kai ašarinių dujų skardinė degina protestuotojo akis“, – paaiškinta prie įrašo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nuo ašarinių dujų nukentėjęs vyras.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nuo ašarinių dujų nukentėjęs vyras.

Sprendžiant iš šio komentaro ir grotažymių anglų bei arabų kalbomis („Irako protestai“, „Bagdado protestai“, „Saugokite Irako žmones“, „Irako revoliucija“, „Irakas kyla“), galima suprasti, kad protestas vyko Irake.

Kaip tik panašiu metu Irake kilo didžiausi nuo Saddamo Husseino nuvertimo 2003-aisiais protestai. Gyventojų nepasitenkinimas korupcija, nedarbu, menkomis algomis, neefektyviomis viešosiomis paslaugomis sulaukė griežto valdžios atsako – buvo ne tik sužeistųjų, bet ir keli šimtai žuvusiųjų.

Tuos pačius ir kitus panašius kadrus, rodančius, kaip buvo susidorojama su protestuotojais, anuomet savo reportažuose rodė JAV naujienų kanalai „Newsy“ ir NBC.

Grafeną pamatytume iš spalvos

Cituotuose įrašuose korėjiečių kalba klaidingai nurodyta ne tik protesto vieta ir laikas. Neteisingi ir komentarai apie nuo veido sklindančių dūmų prigimtį – vien dėl protestų laiko neįmanoma, kad jų dalyviai būtų buvę pasiskiepiję ir sulaukę tokio šalutinio vakcinų poveikio.

Be to, minėto grafeno nė vienoje iš Europos Sąjungoje patvirtintų vakcinų (įskaitant ir kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“, kuri daugiausia naudojama Izraelyje) nėra. Nepaisant to, internete jau seniai plinta įrašai, esą skiepuose esama grafeno oksido (jis tariamai sudaro iki 99 proc. vakcinų).

„Scanpix“ nuotr./„Moderna“, „Pfizer/BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinos
„Scanpix“ nuotr./„Moderna“, „Pfizer/BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinos

Tai nėra tiesa. Vakcinų gamintojai jų sudėtį įpareigoti aiškiai pateikti informaciniuose lapeliuose. Skiepų sudėtį ir kitą susijusią informaciją galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros docento dr. Egidijaus Griškonio teigimu, tokios koncentracijos grafeno oksido tirpalo, kaip minima melagienose, apskritai negalėtų būti.

Kolumbijos universiteto nuotr./Panaudoję grafeną mokslininkai sukūrė ploniausią pasaulyje elektros lemputę
Kolumbijos universiteto nuotr./Panaudoję grafeną mokslininkai sukūrė ploniausią pasaulyje elektros lemputę

Net daug mažesnės koncentracijos tirpalus ši medžiaga nudažo tamsia spalva, tad, jei jos būtų, vakcinos būtų tamsiai rudos spalvos lyg stipri arbata.

Grafenas, sudarytas iš vieno sluoksnio anglies atomų, yra ploniausia ir tvirčiausia medžiaga. 2010 m. už jos sukūrimą buvo skirta Nobelio fizikos premija.

Dėl elektrinio laidumo, skaidrumo, mechaninių savybių grafenas yra labai patraukli medžiaga taikyti įvairiose srityse: nuo jutiklių ir alternatyvios energetikos iki biomedicinos ar filtrų. Pasižyminti gera talpa, ilgaamžiškumu ir stabilumu, ši medžiaga naudojama telefono baterijose.

Grafeno oksidas ir jo struktūros mažai toksiškos ląstelėms, tačiau vis dar yra prieštaringos informacijos, todėl medicinoje nenaudojamas.

Anot dr. E.Griškonio, grafeno junginiai nėra nauja medžiaga ir dauguma žmonių su ja yra susidūrę, tačiau vakcinų sudėtyje jos nėra.

Su grafenu žmonija pirmą kartą „susipažino“ tikriausiai dar tuomet, kai buvo įskelta pirmoji ugnis. Su juo turime reikalų degindami kokį nors kurą – grafeno ir kitų anglies nanodarinių susidaro įvairių degimų metu.

Taip pat skaitykite: Nauja populiari sąmokslo teorija: vakcinose „atrado“ grafeno oksido.

„Įkvėpęs dūmų žmogus gauna ne tik grafeno, bet ir anglies nanovamzdelių bei kitų anglies darinių – ten visa puokštė anglies nanodalelių, – pasakojo mokslininkas. – Anglies nanovamzdeliai iš esmės yra grafeno lakštai, tik susisukę į vamzdelį, kaip koks vyniotinis.“

Tačiau grynoji medžiaga grafeno oksidas išgaunama iš natūralaus grafito. Tai – nanometrinių matmenų – vos vieno anglies atomo storio – lakštai iš grafito.

Kaip agentūrai AFP yra sakęs infekcinių ligų profesorius Marcas Mendelsonas iš Pietų Afrikoje įsikūrusios „Groote Schuur“ ligoninės, nė vienoje iš patvirtintų vakcinų nėra grafito, grafeno ar grafeno oksido.

5G ryšys
5G ryšys

Vakcinos neturi nieko bendro ir su 5G ryšiu. Bostono universiteto biomedicinos inžinerijos profesorės Catherine Klapperich žodžiais, skiepuose) „nėra nieko mechaniško, nieko, susijusio su elektra, nieko magnetiško“.

Melagienų apie 5G ryšį – irgi apstu (pavyzdžiu, kad sukelia į gripą panašius simptomus). „5G ryšys nesukelia jokio šalutinio poveikio sveikatai“, – patikino Vulongongo (Australija) universiteto profesorius Rodney’is Croftas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne