Steigia „švaraus kraujo“ bankus?
Viename lietuviškame tinklalapyje prieš kelias dienas pasirodė straipsnis apie tai, kad „Visame pasaulyje didėja neskiepyto kraujo paklausa“. Jis paremtas tinklalapyje „Great Game India“ kiek anksčiau publikuotu tekstu (ir greičiausiai parašytas pasitelkus automatinio vertimo programą, mat palikta nemažai kalbos ir stiliaus klaidų).
„Ar saugu gauti kraujo perpylimą iš donoro ar donorų, kurie buvo „paskiepyti“ nuo Uhano koronaviruso (COVID-19)? – rašinys pradedamas retoriniu klausimu, atsakymas pateikiamas čia pat. – Daugelis sako, kad ne, dėl to visame pasaulyje didėja „švaraus“ kraujo paklausa.
Dabar, kai jau žinome, kad dūrio kraujas yra užkrėstas kraujas, daugelis reikalauja „gryno“ arba „saugaus“ kraujo iš šaltinių, kurie niekada nebuvo užkrėsti pasiuntinių RNR (turima omenyje informacinė RNR – red. past.), spyglių baltymais ir daugeliu kitų teršalų, randamų kovidų buteliukuose (kalba netaisyta – red. past.).“
Toliau pasakojama, kad 18 šalių jau įsteigti „švaraus kraujo“ bankai. Bet kartu pridedama, kad „bendrosios kraujo atsargos dabar yra užterštos visiškai užkrėstu krauju“ ir beveik nėra būdo jo išvengti.
Perpilant kraują skiepai neperduodami
Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovas Daumantas Gutauskas neslėpė nuostabos, kad vis dar pasitaiko klausimų apie skiepytų ar neskiepytų donorų kraują.
Ir nuo COVID-19, ir nuo kitų virusų pati vakcina, cirkuliuodama kraujyje, priešingai negu mano sąmokslo teoretikai, nesaugo.
„Paprastai šiuos klausimus kelia asmenys, linkę tikėti sąmokslo teorijomis, kvestionuojantys medicinos mokslo pažangą o neretai ir labai iškreiptai suvokiantys pasaulio sandarą bei politines realijas“, – kalbėdamas su portalu 15min, pažymėjo jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad, perpylus kraują, nevakcinuotas žmogus netampa vakcinuotu.
„Suleistos aktyviosios vakcinos medžiagos kiekis yra toks mažas, kad neturi absoliučiai jokios įtakos pacientui, net jei donoro kraujas yra paimamas iš karto po vakcinacijos, – pabrėžė NKC vadovas. – Ir nuo COVID-19, ir nuo kitų virusų pati vakcina, cirkuliuodama kraujyje, priešingai negu mano sąmokslo teoretikai, nesaugo.
Suleidus vakcinos, organizmas priešinasi jai ir pats pradeda gaminti antikūnus, kurie paplinta kraujotakoje ir per keletą dienų sunaikina pačią vakcinos veikliąją medžiagą.
Reikšmingos įtakos pacientui neturi ir perpilti vakcinuoto donoro kraujo komponentai su antikūnais – jų kraujyje yra nepaprastai maža koncentracija, todėl apsaugoti paciento nuo viruso jie negali. Donoro antikūnai taip pat nesukelia ir antikūnų gamybos proceso paciento organizme.“
D.Gutausko teigimu, visas kraujas pacientams niekuomet nėra perpilamas. Centre donoro kraujas išskaidomas į komponentus – eritrocitus, trombocitus, leukocitus (jie klinikiniams tikslams nenaudojami) ir plazmą. Kiek, kada ir kokių komponentų perpilti pacientams, sprendžia gydytojai transfuziologai.
„Tik gydant sunkiai COVID-19 sergančius pacientus, kartais perpilama imuninė plazma, t.y. kraujo plazma, surinkta iš neseniai persirgusių donorų, joje ypač gausu antikūnų, – paaiškino NKC vadovas. – Tačiau ir šiuo atveju su vakcinacija tai neturi nieko bendro.
Dėl to kraujo donorų anketoje neklausiame, ar žmogus yra vakcinuotas, o tik ar persirgo koronavirusu ir, jei taip, kada.“
Pašnekovas patikino, kad ruošdami kraujo komponentus gydymo įstaigoms NKC specialistai užtikrina jų kokybę, remdamiesi Kraujo komponentų gamybos, panaudojimo ir kokybės užtikrinimo gairių bei Europos Komisijos direktyvų reikalavimais. Todėl tiekiami tik aukščiausio saugumo lygmens, dėl infekcijų ištirti kraujo komponentai.
„Galima drąsiai teigti, kad asmenys, skleidžiantys gandus apie vakcinos perpylimą ir besistengiantys išgąsdinti savo sekėjus „vakcinuotu krauju“, daro tai turėdami tikslą manipuliuoti arba visiškai nesusigaudo savo aptariamoje temoje.
Noriu tvirtai patikinti pseudomokslininkus bei jų sekėjus, kad nei COVID-19 vakcina, nei sveikas protas kartu su krauju nėra perduodamas. Bijoti nėra ko“, – su ironijos gaidele apibendrino D.Gutauskas.
Pasiskiepijus kraujo galima duoti
Tai – jau ne pirma melagiena pandemijos metu. Nuo jos pradžios skleidžiama įvairi klaidinanti informacija, pavyzdžiui, kad nuo COVID-19 pasiskiepiję žmonės apskritai negali duoti kraujo.
Prieš pusantrų metų internete buvo aktyviai dalijamasi įrašais, esą jų kraujo plazma netinka sergantiesiems COVID-19, nes vakcinos nuslopina natūralius antikūnus. Tai yra netiesa – kraujo ar jo komponentų gali duoti ir pasiskiepiję žmonės (tiesa, po kai kurių skiepų reikia šiek tiek palūkėti) – taip pat ir nuo COVID-19, ir persirgusieji šia liga.
Socialinių tinklų vartotojai ir net žurnalistai klaidingas išvadas padarė greičiausiai remdamiesi Amerikos Raudonojo Kryžiaus įspėjimais.
Šios organizacijos tinklalapyje buvo paskelbta, kad JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) leidžia imti vadinamąją imuninę plazmą ir po persirgimo liga, ir po skiepo, jei joje yra pakankamai antikūnų.
Raudonasis Kryžius tuo metu išties nerinko imuninės plazmos iš pasiskiepijusių žmonių: „To reikia siekiant užtikrinti, kad iš donorų būtų gauta pakankamai antikūnų, tiesiogiai susijusių su imuniniu atsaku į COVID-19, ne vakciną, nes po infekcijos ir vakcinavimo susidaręs antikūnų kiekis skirtingas.“
D.Gutauskas tuo metu paneigė mitą, kad pasiskiepijus nuo COVID-19 negalima duoti kraujo: „Nėra kokių nors patvirtintų mokslinių duomenų, mes tiesiog po kraujo donorystės rekomenduojame vakcinuotis kitą dieną“.
Tą pačią dieną iškart po vakcinacijos imti kraują taip pat vengiama, kad būtų išvengta dviejų, nors ir lengvų, intervencijų.
Kadangi vakcinose nuo COVID-19 nėra aktyvaus viruso, atidėti donorystės po šio skiepo nereikia, jei asmuo yra sveikas, teigiama NKC tinklalapyje. Jei po pasiskiepijimo pasireiškia šalutinių reakcijų (karščiavimas, dūrio vietos paraudimas, patinimas, sutrikdantis rankos funkcijas – uždegimo požymiai), rekomenduojama palaukti, kol simptomai išnyks.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
