Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 valstybės įmonių, kurios turi maždaug 18 mlrd. Lt vertės komercinio turto. Tačiau pernai valstybės biudžetą jos papildė tik apie 45 mln. Lt. Vyriausybės skaičiavimais, ši suma galėtų išaugti dešimtis kartų, jeigu būtų įvykdyta valstybės turto valdymo reforma. Konservatoriaus-krikdemo Dainiaus Kreivio vadovaujama Ūkio ministerija siūlo visą ministerijų ir kitų įstaigų valdomą komercinį turtą perduoti valdyti naujai įkurtai bendrovei „Visuomis Holding Company“, kuriai vadovautų 7 autoritetingų vadovų valdyba. Anot idėjos autorių, tokiu būdu siekiama atskirti politikus nuo bendrovių valdymo ir padidinti įmonių veiklos efektyvumą. Taip valstybės turtas esą valdomas Skandinavijos šalyse.
Sprendimus dėl „Visuomio“ teks priimti artimiausiomis savaitėmis, mat pajamos iš pagerėjusio valstybės turto valdymo planuojamos jau kitų metų biudžete. Jo projektas Seimą turėtų pasiekti spalio viduryje. Pasak konservatorių-krikdemų lyderio premjero Andriaus Kubiliaus, skaičiuojama, kad kitąmet minėta reforma padėtų gauti iki 0,5 mlrd. Lt, dar vėliau ši suma galėtų išaugti iki 1,5 mlrd. Lt kasmet. Tačiau kiti valdančiosios koalicijos partneriai kol kas dar teigia negalį formuluoti savo nuomonės apie „Visuomį“, nes dar nėra detaliai supažindinti su projektu.
„Kol kas mes į šią idėją žiūrime rezervuotai, bet toks požiūris susijęs ne su pačios idėjos kritika, o su tuo, kad ji mums neišdėstyta, neargumentuota“, – sakė savaitgalį „15min“ sakė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Gintautas Babravičius. Kalbėdamas apie „Visuomį“ jis pripažino, kad „šiek tiek netikėta, jog tai buvo pateikta kaip pasiūlymas, prie štai konceptualiai neaptarus.“
Įrankių, kaip valdyti valstybės turtą, yra ir dabar. Jų pakeitimas savaime neduoda rezultato. Kilo iliuzija, kad perstačius dėmenis pasikeis suma, bet vadovėliuose parašyta, kad taip nebūna, – kalbėjo G.Babravičius.Pasak politiko, „pati idėja turi teisę egzistuoti, bet tokių idėjų gali būti ir viena, ir kita, ir trečia“. „Įrankių, kaip valdyti valstybės turtą, yra ir dabar. Jų pakeitimas savaime neduoda rezultato. Kilo iliuzija, kad perstačius dėmenis pasikeis suma, bet vadovėliuose parašyta, kad taip nebūna“, – kalbėjo pašnekovas.
Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje posėdžiaus LiCS vadovybė. G.Babravičius vylėsi, kad iki to laiko partija turės daugiau informacijos ir galės formuluoti savo poziciją.
Anot vieno Liberalų sąjūdžio lyderių Gintaro Steponavičiaus, partija taip pat norėtų geriau susipažinti su šio projekto įgyvendinimo planais. „Pirminė reakcija iš principo yra pozityvi, bet natūralu, reikia žiūrėti, kaip geriausiu būdu ir su mažiausiu pasipriešinimu judėti tokio sprendimo link. Natūralu, kad kaip ir kitos partijos, taip ir mes, nenorime pirkti katės maiše, ir matyti gerai išgliaudytas kitų šalių patirtis, pažiūrėti, kiek tokia patirtis gali dygti ir Lietuvoje“, – kalbėjo jis. Politikas taip pat vylėsi, kad ūkio ministras D.Kreivys „nusiteikęs apsilankyti frakcijose artimiausiomis savaitėmis, juolab kad tai sietina su papildomomis įplaukomis į biudžetą sunkmečio kontekste, todėl aiškumo turi būti“.
Pasak Seimo Tautos prisikėlimo frakcijos seniūno pavaduotojo Antano Nedzinsko, vieningą nuomonę dėl „Visuomio“ „prisikėlėliai“ taip pat formuos tik tada, kai turės daugiau informacijos.
Kol kas atrodo, kad idėjos šalininkams ypač sunku bus įtikinti savus. Premjeras A.Kubilius ir ūkio ministras D.Kreivys „Visuomio“ koncepciją praėjusią savaitę pristatė Tėvynės sąjungos-Lietuvos kriškčionių demokratų frakcijai Seime. Posėdyje kilo audringų diskusijų, per kurias naujasis projektais buvo lyginamas su LEO LT. Neoficialiais duomenimis, frakcijoje kol kas yra tik vienas kitas „Visuomio“ šalininkas.
