Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų vadovai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Eugenijus Gentvilas ir Vytautas Mitalas prašo opozicinių frakcijų per šią savaitę pateikti naują kandidatą į šios komisijos vadovus.
„Nepateikus naujo kandidato į pirmininkus sieksime A.Stončaičio atstatydinimo iš komisijos pirmininko pareigų Seimo statuto numatyta tvarka“, – rašoma kreipimesi.
Valdančiųjų teigimu, Seimo Antikorupcijos pirmininkui keliami aukščiausi skaidrumo standartai, tuo metu lieka neatsakyti žiniasklaidos iškelti klausimai dėl A.Stončaičio reputacijos ir galimų netinkamų ryšių.
„Viešumoje pasirodžius informacijai apie galimus A.Stončaičio ryšius su kriminalinio pasaulio atstovais ir miglotas patikrinimo Valstybės saugumo departamente aplinkybes, Seimo Antikorupcijos komisijos nariai ryžtingai ėmėsi situaciją aiškintis, gavo informaciją iš atsakingų institucijų“, – rašoma trijų seniūnų rašte.
„Deja, atsakingos institucijos negali atskleisti visos apie A.Stončaitį surinktos informacijos, tačiau iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktų faktų yra akivaizdu, kad ši ir galbūt kitos tarnybos yra pradėjusios kriminalinės žvalgybos veiksmus, kuriuose figūruoja ir A.Stončaitis“, – teigia valdančiųjų atstovai.
Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininko pareigos priklauso opozicijai. A.Stončaitį į jas delegavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
Šios frakcijos atstovas, Demokratų partijos pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį BNS sakė nematantis pagrindo keisti Antikorupcijos komisijos pirmininko.
„Visos institucijos labai aiškiai pasakė ir atsakė, kad viskas buvo padaryta laikantis procedūrų, ir jokių abejonių, kad negali dirbti pareigose, nėra. Jeigu nori valdantieji pašalinti atitinkamą asmenį, tegu tai ir padaro savo rankomis“, – teigė jis.
„Valstiečių“ frakcijos seniūnės pavaduotojas Aurelijus Veryga tvirtino, kad frakcija kol kas valdančiųjų kreipimosi nesvarstė.
„Iš viešai paskelbtos informacijos sunku suprasti, ar yra pagrindas atstatydinti komisijos vadovą, ar ne. Dabar matau tik, kad kažkas nenori teikti informacijos, kažkas aiškinti nenori, gandais vadovaudamasis negali tokių sprendimų priimti“, – sakė jis.
Socialdemokratų partijos frakcijos atstovė Rasa Budbergytė BNS teigė, kad Antikorupcijos komisijos vadovo klausimą reikia spręsti, nes kyla abejonių, ar komisija gali efektyviai dirbti.
„Matome, kad tai reikia padaryti, negalima to klausimo ir atidėlioti neapibrėžtam laikui. (...) Tai pasitikėjimo klausimas, ar tuo žmogumi, kuris šiuo metu eina tas pareigas, galima pasitikėti“, – tvirtino socialdemokratė.
Seimo pirmininkė: yra dar keli variantai
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį pateiktame atsakyme 15min nurodė, kad tolesni sprendimai priklausys nuo opozicijos atsakymo į šios dienos koalicijos frakcijų seniūnų raginimą..
Anot Seimo vadovės, yra keli dabartinės situacijos dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko sprendimo būdai.
„Pirmas ir paprasčiausias – tiek opozicija, tiek A. Stončaitis atsakingai įvertina situaciją ir jis pats pasitraukia iš einamų pareigų. Antras – dėl jo keitimo balsuoja komisija. Trečias – sudaroma parlamentinė komisija“, – teigė Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen sakė svarstysianti galimybę kreiptis į VSD, kad pakartotinai įvertintų A.Stončaičio patikimumą, jei gautų papildomos informacijos, dėl kurios būtų toks poreikis.
„Verta atkreipti dėmesį, kad toks kreipimasis nereikštų komisijos pirmininko atstatydinimo iš einamų pareigų, jam būtų pakartotinio patikrinimo laikotarpiu uždrausta susipažinti su slapta informacija“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Seimo Antikorupcijos komisija ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes naujienų portalui „15min“ pranešus, kad A.Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas.
VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A.Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A.Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.
