Konservatorių frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sako, kad pirmadienį vykusiame koalicijos atstovų susitikime nutarta šią savaitę projekto neteikti.
„Kada pateiksim, nesutarėm, sutarėm, kad šią savaitę nepateiksim“, – 15min trečiadienį sakė jis.
Frakcijoms ne viskas aišku
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas patvirtino, kad jokių kitų sprendimų dėl projekto pateikimo nėra.
„Tikrai daug apie tai nediskutavome, bet akivaizdu, kad ir darbotvarkė yra užsipildžiusi kitais klausimais, ir frakcijos siunčia signalus, kad nėra viskas taip aišku, kaip galbūt tikėtasi“, – sprendimo priežastis aiškino jis.
V.Mitalo nuomone, viena reformos dalis, susijusi su akcizo iškastiniam kurui didinimu bei mokesčiais už anglies naudojimą, klausimų nekelia, tačiau automobilių taršos mokesčiui dar galima būtų paieškoti geresnių sprendimų.
„Ta dalis, kuri susijusi su automobiliais, kiek žinau, ne vien tik mūsų frakcijai iš valdančiųjų kelia tam tikrų klausimų ir į tuos klausimus galbūt dar galima paieškoti kartu atsakymų“, – teigė jis.
Tuo metu liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas nesutinka, kad koalicijos atstovai nusprendė neteikti projekto, tai, anot jo, nusprendė pats aplinkos ministras.
„Tikrai mes to nesvarstėme, nes Jurgis Razma informavo, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas pats prašo nedėti šito klausimo, o dėl ko ministras prašo nedėti, aš atsiprašau, galiu tik pasamprotauti. Taigi matėme, kad čia kunkuliuoja erzelynės, tai aš manau, kad dėl to“, – teigė jis.
„Apie tai buvo kalba, bet tai buvo konstatuota kaip faktas, kad Simonas Gentvilas paprašė išimti, o ne mes svarstėm, krapštėm pakaušius ir nutarėme nedėti“, – pabrėžė parlamentaras.
E.Gentvilas pažymėjo, kad liberalų frakcijoje šis klausimas dar nėra nuodugniai apsvarstytas, tai turėtų būti daroma, kai jis jau atsiras darbotvarkėje, tačiau kada tai bus – neaišku.
Po koalicijos atstovų susitikimo, pirmadienį posėdžiavo ir konservatorių frakcija, J.Razmos teigimu, joje ir nuspręsta paieškoti būdų, kaip dar būtų galima patobulinti projektą, prieš jį pateikiant Seimui.
„Bent mūsų frakcijoje, kai keitėmės nuomonėm tuo klausimu, buvo noras dar padiskutuoti, ar patys teisingiausi ir objektyviausi apmokestinimo principai yra pasirinkti“, – aiškino konservatorių frakcijos seniūnės pavaduotojas.
Anot jo, abejones kai kuriems frakcijos nariams kelia tai, kad dabartiniame pasiūlyme neatsispindi automobilių nuvažiuojamas atstumas ir išmetamų teršalų apimtis. Frakcijoje buvo kalbama ir apie tai, kad mokestis galėtų būti taikomas tik juridinių asmenų automobiliams.
„Žodžiu, yra dar visokių pamąstymų“, – sakė jis.
J.Razmos teigimu, konservatoriai mano, kad „visus pamąstymus“ reikėtų aptarti iki projekto pateikimo Seime, o ne tobulinti jau po to.
„Kai pateiki, tai visuomenėje dažnai nuvilnija lyg tai jau būtų taip ir priimta, o po to yra nelengva išsiaiškinti, kad yra tie pakeitimai ir kad jie yra pačių politikų sugalvoti, o ne dėl visuomenės spaudimo ar neigiamų reakcijų“, – sakė jis.
Tiesa, jis negalėjo atskleisti, kuriam laikui atidedamas projekto pateikimas ir kokius veiksmus konservatoriai žada atlikti tam, kad rastų sprendimus, kurie juos tenkintų.
„Vienas iš variantų yra ir darbo grupė iš atstovų, kurie įsipareigotų į tai pasigilinti, gali būti ir kitų formatų. Kol kas mes nesame sutarę“, – teigė J.Razma.
Ministras: techninės problemos
Tuo metu aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas Marijus Gailius tvirtino, kad projektas šią savaitę nebus svarstomas dėl itin apkrautos Seimo darbotvarkės.
„Jau ketvirtadienio Seimo posėdžiui yra susidaręs didžiulis teisės aktų projektų kamštis (…), šitas kol kas nusistumia į ateitį“, – 15min sakė jis.
Naujos datos, kada Seimui galėtų būti pateiktas projektas, M.Gailius negalėjo nurodyti.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Vyriausybė kol kas nesirengia taisyti projekto.
„Ne, nesiruošiame koreguoti. Vyriausybė vienbalsiai priėmė šį projektą ir toks, koks jis yra, bus pateikiamas Seime, o po to svarstymo stadijoje greičiausiai bus koreguojamas“, – BNS sakė ministras.
S.Gentvilo teigimu, pagrindinė projekto atidėjimo priežastis yra ne politinė, o techninė. „Metų pabaigoje Seime susidarė spūstis įstatymų priėmime – buvo prioritetinių projektų, kurie turėjo būti užbaigti: biudžetas, interpeliacija. Tiesiog pasislinko darbotvarkė. Techninės problemos“, – aiškino ministras.
Vyriausybė savo programos priemonių plane yra numačiusi, kad įstatymas turėtų būti priimtas 2022 metų antrąjį ketvirtį.
Aplinkos ministerijos skaičiavimu, vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023–2024 metais numatyta taikyti lengvata).
Įstatymo iniciatoriai sako, kad mokestis skatins vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, vairuotojai rinksis taupesnius automobilius. Žadama, kad surinktos lėšos finansuos viešojo transporto plėtrą. Kasmet numatoma apie 170 mln. eurų įplaukų.
Kritikai sako, kad mokestis bus didelė našta neturtingiems žmonėms regionuose.
-
A.Armonaitė apie automobilių taršos mokestį: „Jis susijęs su automobilio turėjimu, ne naudojimu“
-
Automobilių taršos mokestis: vieni ekspertai giria, kiti įžvelgia kuriozą
-
Prezidentas: dalis „žaliųjų“ mokesčių pajamų galėtų būti grąžinta visuomenei
-
Kokio dydžio bus automobilių taršos mokestis: faktai ir mitai
