R.Karbauskis aiškino, kad LVŽS rems visus centro kairės kandidatus tose vienmandatėse, kur į antrą turą nepateko partijos atstovai.
„Dabar svarbiausia sutelkti valstiečių paramą centro kairės partijų kandidatams, paramą kitoms centro kairės partijoms, jų kandidatams ir kitų mūsų atžvilgiu. Aišku viena, kad mes dabar ramiai po sunkios nakties paskaičiavome visus tuos skaičius rinkimuose. Akivaizdu, kad į rinkimus atėjo 9 procentų rinkėjų, kurie tikriausiai pirmą sykį juose dalyvavo. Jie balsavo už Laisvės partiją ir šitoje situacijoje aišku, kad iš tų rinkėjų, kurie dalyvavo 2016 metais, galima daryti prielaidą, kad dalyvavo apie 38 procentus. Tai paaiškina iš tikrųjų tą skirtumą, kuris dabar yra po pirmo turo. Bet tai bet kokiu atveju pasako, kad mūsų pagrindinis konkurentas rinkimuose savo lubas tikriausiai pasiekė“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo LVŽS pirmininkas.
R.Karbauskio teigimu, rinkimų rezultatus nulems rinkėjų sprendimas. Jeigu jis bus palankus centro kairės partijoms, rinkimų rezultatas esą toli gražu neaiškus.
Jis sakė, kad antrajame rinkimų ture dalyvaus 33 LVŽS kandidatai, socialdemokratų – 12, Darbo partijos – 2, socialdarbiečių – 4, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) – 1 vienmandatėje apygardoje. Taip pat į antrus turus, anot R.Karbauskio, yra patekę trys nepriklausomi kandidatai.
„Tai iš tikrųjų laukia sunki kova. Bet rinkimai pasibaigs tik antrame ture ir tada paaiškės, kuri pusė: centro kairė ar dešinieji turi daugiau“, – pažymėjo LVŽS pirmininkas.
R.Karbauskis skaičiavo, kad antrajame ture į Seimą turėtų būti išrinkti 24 „valstiečių“ atstovai, kad partija galėtų tikėtis formuoti valdančiąją koaliciją.
„Iš tų kandidatų, kurie dabar dalyvauja, tik 9 galėtų pralaimėti pagal tai. Bet tikrai nemažai pralaimėti gali, kad mes vis dėlto dar galėtumėme formuoti valdančiąją daugumą“, – akcentavo jis.
Kalbėdamas apie tai, kaip rinkimuose turėtų pasirodyti galimų koalicijos partnerių kandidatai, R.Karbauskis aiškino, socialdemokratai turi kandidatų vadinamosiose kaimiškosiose vienmandatėse apygardose, kur turi daug šansų būti išrinkti į Seimą.
Jo nuomone, LSDP gali laimėti 8 parlamentarų mandatus. Darbo partija – vieną, gal net du, socialdarbiečiai – tris, LLRA-KŠS – vieną.
„Tai praktiškai mūsų tas scenarijus realistinis, apie tai, kas galėtų įvykti antrame ture. Bet vėlgi viskas priklausys tik nuo to, kiek žmonių ateis į rinkimus. Jeigu šnekėtumėme apie pirmą turą, tai skaičius rinkėjų, kurie atėjo, yra daugmaž patenkinamas tam, kad galėtumėme turėti tą optimistinį variantą. Bet jeigu sumažėtų, o jis gali sumažėti, tokiu atveju aišku viena, kad konservatoriai laimės viską“, – akcentavo R.Karbauskis.
S.Skvernelis: visko gali būti
„Aistros dar verda, jos nenurimusios, dar antras turas laukia“, – paklaustas apie tai, kaip vertina rinkimų rezultatus nurimus aistroms, antradienį Seime žurnalistams atsakė S.Skvernelis.
Nepaisant to, kad LVŽS po Seimo rinkimų pirmojo turo liko antra, daugiamandatėje apygardoje laimėtų mandatų skaičiumi nusileidusi konservatoriams, S.Skvernelis mano, kad vis dar įmanoma nauja centro kairės politinių jėgų koalicija.
„Antras turas gali koreguoti esmingai rezultatus ir visko gali būti“, – aiškino jis.
LVŽS rezultatus rinkimuose jis vertino kaip pakankamai neblogus, turint minty, kad partija ketverius metus buvo valdžioje ir dirbo pakankamai sudėtingomis sąlygomis. Jis tikisi, kad rezultatas bus sustiprintas antrajame rinkimų ture spalio 25 dieną.
S.Skvernelis tvirtino, kad vyksta pokalbiai su Darbo partija ir socialdemokratais.
„Ir aš, ir pirmininkas kalbasi“, – turėdamas mintyje LVŽS pirmininką R.Karbauskį sakė premjeras.
Kad kairioji koalicija galėtų susiformuoti, pasak S.Skvernelio, reikia, kad žmonės dalyvautų rinkimuose.
Gali erzinti žmones
Daugiausia rinkėjų balsų rinkimuose daugiamandatėje apygardoje sulaukusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad bet koks galimų koalicijų derinimas prieš antrąjį Seimo rinkimų turą yra ankstyvas ir gali net erzinti rinkėjus.
„Ta prasme žmonės dabar renkasi, kas bus ašis, kokia bus kryptis. Ar aš matau galimybę apskritai kalbėtis, aišku, faktas, žinoma, bet, man rodos, kad dabar toms kalboms yra truputį dar ankstoka“, – Seime žurnalistams teigė jis.
Klausiamas, ar galima TS-LKD koalicijos partnere laikomos Laisvės partijos vertybės visiškai atitinka konservatorių vertybes, G.Landsbergis aiškino, kad, jeigu atitiktų, šios politinės jėgos tikriausiai būtų viena partija.
„Aš matau, kad pamatiniai dalykai sutampa kai kurie. Jeigu mes kalbame apie pagarbą žmogaus teisėms, apie žodžio laisvę, vakarietišką Lietuvos kryptį, jeigu kalbame apie pamatą, tai, aišku. Ir su socdemais sutampa. O tai, kad tai yra skirtingos partijos, turinčios skirtingas programas, skirtingai matančios prioritetus valstybėje, tai tuo ir graži demokratija, kad žmonės gali išsirinkti, kas jiems yra prioritetas ir balsuoti už tą partiją, kurių prioritetai atitinka jų“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Ar TS-LKD įsivaizduoja bendrą darbą naujoje koalicijoje su „darbiečiais“, „valstiečiais“? G.Landsbergis kartojo, kad reikia sulaukti antro turo, kai pasimatys tikrasis būsimojo Seimo vaizdas.
„Dabar visos konstaliacijos yra ankstyvos. Dar kartą pabrėšiu, mano nuomone, naujoji Vyriausybė turi matyti ne tik už ją balsavusius rinkėjus“, – pažymėjo jis.
Rengiasi kovai prieš konservatorius
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė taip pat aiškino, kad jokių derybų dėl būsimos koalicijos nėra.
„Mes nedalyvaujame jokiose derybose. Mes ruošiamės dvylikai kovų – Laisvės partijos kandidatų vienmandatėse kovos prieš Tėvynės sąjungos kandidatus vienmandatėse. Tai reiškia, kad mums reikės išsiaiškinti, kas yra stipresnis tose vienmandatėse apygardose ir koks kieno svoris bus Seime. Tada bus galima kalbėti apie bendradarbiavimus ir panašiai. Dabar dar yra vis tiek per anksti kalbėti“, – teigė ji.
A.Armonaitė taip pat sakė, kad Laisvės partijos vertybės visiškai nesutampa su TS-LKD.
„Matyt, su visais galima rasti bendrų taškų, bet taip yra labai skirtingos organizacijos. Laisvės partija yra labai drąsiomis, liberaliomis idėjomis į parlamentą išrinkta organizacija. Čia ir šioje kadencijoje labai dažnai mūsų nuomonės skyrėsi nuo Tėvynės sąjungos politikų. Ekonominėje darbotvarkėje galbūt irgi kartais turėsime skirtingas nuomones. Tai čia dar atskira šneka“, – pažymėjo Laisvės partijos lyderė.
Visiško aiškumo, kad A.Armonaitė matytų bendrą darbą su konservatoriais, nėra.
Reikia palaukti antrojo turo
Tai, kad šiuo metu per anksti kalbėti apie koalicijas, akcentavo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Mūsų laukia labai įtemptas antrasis turas. Mes, Liberalų sąjūdis, turime net devynis vienmandatininkus ir mūsų tikslas dabar yra gerai pasirodyti vienmandatėse. (...) Lygiai ta pati situacija yra ir, matyt, pas konservatorius. Tai, aš manau, kad reikėtų palaukti dabar antrojo turo – nedaug liko laukti – ir po to bus kalbėti apie koalicijas“, – pabrėžė ji.
Kalbėdama apie galimą bendrą darbą su „valstiečiais“, V.Čmilytė-Nielsen kartojo, kad su šia partija liberalai turi mažai sąlyčio taškų.
„Panašiai galiu pasakyti ir apie Darbo partiją. Be to, kasdien vis keičiasi nuomonė, ar jie yra centro kairė, ar centro dešinė – aš jau, tiesą pasakius, net ir nebesuseku, kurios politinės linijos jie laikosi. Tai sunkiai įsivaizduoju sąlyčio taškus su šiom dviem jėgomis. (...) Socialdemokratai vakar padarė pareiškimą, kad jie palaiko „valstiečių“ kandidatus. Tai vėlgi jų pozicija yra tokia kiek neapibrėžta. O mes, kaip jau minėjau, koncentruojamės į savo antrą turą“, – sakė Liberalų sąjūdžio vadovė.
Aplenkė „valstiečius“
Sekmadienį per Seimo rinkimus daugiausia rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje gavo opoziciniai konservatoriai – jie laimėjo 23 parlamentarų mandatus.
Pirmame ture Antakalnio vienmandatėje apygardoje laimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlė Seimo rinkimuose Ingrida Šimonytė.
Valdantieji „valstiečiai“ per pirmąjį Seimo rinkimų turą iškovojo 16 Seimo narių mandatų. Darbo partija – 9 mandatus.
Kaip rodo negalutiniai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, už Lietuvos socialdemokratų partiją daugiamandatėje apygardoje balsavo 9,26 proc. Seimo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Pagal šiuos rezultatus, socialdemokratai naujos kadencijos parlamente turėtų turėti 8 atstovus. Tiek pat, kiek rinkimų debiutantė Laisvės partija.
Taip pat barjerą į Seimą peržengė Liberalų sąjūdis. Pagal rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje, naujos kadencijos parlamente partija turės 6 vietas.
Antrasis Seimo rinkimų turas vienmandatėse rinkimų apygardose vyks spalio 25 dieną.
