Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad tarp valdančiųjų ir opozicijos „jokių karų nėra“, tačiau opoziciniai konservatoriai yra konflikto būsenoje, iš kurios negali išeiti dėl savo ankstesnių tikslų suardyti valdančiąją koaliciją ir skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
„Besiekdami šito jie įvedė save į tokią būseną dabar, kad iš jos išeiti jau nebegali“, – žurnalistams Seime sakė R.Karbauskis.
Jo vertinimu, konfliktuodami su „valstiečiais“ konservatoriai siekė pridengti problemas partijos viduje, susijusias su kandidato į prezidentus rinkimais.
R.Karbauskis sako, kad „valstiečiai“ yra pasiruošę dirbti su opozicija, bet ji turėtų siekti kalbėtis dėl įstatymų projektų, patys siūlyti iniciatyvas, balsuoti kartu.
Valdančiosios socialdarbiečių frakcijos seniūnas Gediminas Kirkilas taip pat teigė, kad konfliktą parlamente išprovokavo konservatoriai, o prezidentės pasisakymai – bandymas juos apginti.
„Konservatoriai, kurie patys ir metė iššūkį iš pat pradžių „valstiečiams“, bandė juos niekinti, kaltinti viskuo, dabar šiek tiek yra įsitempę ir prezidentė bando juos apginti“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis taip pat teigė nemanantis, kad šiame Seime susiklosčiusi situacija būtų kuo nors išskirtinė.
„Anksčiau konservatorių panašios atakos daugiausia (būdavo – BNS) socialdemokratams, mes jas gana inteligentiškai atremdavome, neatsakinėdavome komisija į komisiją, tai dabar situacija yra kitokia. Jie užlipo ant grėblio, kurį visą laiką patys taikydavo“, – svarstė G.Kirkilas.
Socialdemokratų darbo frakcijos lyderio nuomone, parodyti, kad yra nusiteikę bendradarbiauti, opozicijų frakcijų nariai galėtų pasirašydami planuojamą partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo.
Opozicija įžvelgia savo teisių suvaržymą
Tuo metu opozicinių frakcijų lyderiai sako, kad sklandus darbas neįmanomas, valdantiesiems varžant jų teises.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė besidžiaugiantis, kad prezidentė sureagavo į jo šią savaitę paskelbtą viešą kreipimąsi, vis dėlto pasigedo jos raginimuose didesnio dėmesio opozicijos suvaržymui.
„Aš pasigedau prezidentės pasisakyme dėmesio demokratijos suvaržymams. Seimas nėra vaikų darželis, kuris turėtų susikabinti rankomis ir šokti aplink eglutę, bet tai yra demokratiją užtikrinanti institucija, besivadovaujanti Konstitucija, kuri numato lygias teises visoms partijoms veikti Lietuvoje ir tai nėra užtikrinama, ypatingai prie „valstiečių“ valdžios“, – sakė jis.
„Labai tikiuosi, kad prezidentė neturėjo galvoje, kad Lietuvoje neturėtų likti opozicijos“, – pridūrė G.Landsbergis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad opozicija palaikė valdančiųjų sprendimus dėl urėdijų ar gynybos finansavimo didinimo.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo vertinimu, prezidentės raginimas imtis produktyvios veiklos susijęs su noru išlaikyti galimybę daryti įtaką Seime vykstantiems procesams.
„Ji dar gali būti kaip saugiklis vetuodama įstatymus, dar ir opozicija gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau kai pradedami tyrimai, niekur nei prezidentė, nei Konstitucinis Teismas negali užblokuoti tokių parlamentinių iniciatyvų. (...) Prezidentė, jausdama tuos pavojus labai aiškiai sako: jos priemonių arsenalas toje vietoje yra labai ribotas. Kitas dalykas, kad tame tyrime R.Karbauskis net ir neslepia kad bandoma tirti ir pačios prezidentės veiksmus, tai, žinoma, ji čia ir save bando apsaugoti nuo visokių tikrų ar išgalvotų insinuacijų ir istorijų“, – kalbėjo liberalas.
Opozicijos atstovas kalbėjo, kad valdantieji blokuoja opozicijos teikiamus projektus ar vėliau panašius siūlymus teikia kaip savo. Jis priminė, kad buvo panaikintos opozicijos Seimo vicepirmininkų pareigybės.
„Tokiai opozicinei frakcijai kaip mūsų, 14 žmonių, skiriamos trys valandos pateikti projektams per sesiją. Tai praėjusioje sesijoje mes iš 54 savo projektų sugebėjome pateikti keturis ir daugiau nepajudėjo nė per nago juodymą“, – kalbėjo parlamentaras.
E.Gentvilas svarstė, kad užsitikrinę „tvarkiečių“ paramą, valdantieji opozicijos apskritai nebegirdės.
„Smulkios manipuliacijos iš valdančiųjų, žinoma, kad baigiasi tuo, kad opozicija irgi pasako savo žodį – nesame gi be liežuvio“, – sakė E.Gentvilas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su Seimo valdyba ketvirtadienį pabrėžė, kad jai kartais atrodo, kad įstatymų leidybos darbai yra nustelbiami erzelyno, konfliktų, santykių aiškinimosi tarp dviejų didžiausių parlamentinių partijų – valdančiųjų „valstiečių“ ir opozicinių konservatorių.
Pasak jos, norėtųsi, kad šis Seimas būtų prisimintas dėl pozityvių reformų ir „naudingų sprendimų Lietuvos žmonėms, o ne kaip Seimas, kuris kuria komisijas, aiškinasi santykius, vienas kitą persekioja“.
D.Grybauskaitė taip pat kritikavo Seimą dėl nekokybiškai parengiamų kai kurių įstatymų projektų, kai neatsižvelgiama ir į paties Seimo teisininkų nuomonę, jog iniciatyvos gali prieštarauti šalies Konstitucijai.