„Pirmas etapas turės būti, kad pritariama veto ir atiduodama komitetams svarstyti, o po svarstymo įstatymas lieka nepriimtas ir lieka galioti senas kodeksas. Tai jeigu toks yra (Darbo partijos – aut.) sprendimas, tai faktiškai toks ir bus galutinis sprendimas, aš manau, Seime“, – sakė A.Butkevičius, išgirdęs, kad Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis sutinka, jog kuriam laikui būtų paliktas galioti senasis kodeksas.
V.Mazuronis sakė, jog Darbo partijos frakcija balsuos už tai, kad pasiliktų dabar galiojantis Darbo kodeksas, o naująjį pradėtų svarstyti kitas Seimas.
„Mes priėmėme tokį sprendimą tik todėl, kad kai kas Darbo kodeksą padarė politiniu kovos įrankiu ir dabar mums atrodo teisingiausias sprendimas, įgalinantis kuo greičiau priimti būtinus pakeitimus kodekse“, – paaiškino V.Mazuronis.
Senojo Darbo kodekso galiojimo pratęsimui priešinasi „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Jos pirmininkas Rolandas Paksas ketvirtadienį sakė, jog „tvarkiečių“ pozicija nesikeičia: „Mes palaikome šios Vyriausybės darbą, kuris buvo dirbtas beveik pusantrų metų ir dirbo daug specialistų.“
Anot R.Pakso, koalicijai reikia rasti politinės valios atmesti prezidentės veto ir kad šis dokumentas, jo žodžiais, turėtų kvėpavimą, nes to laukia valstybė ir verslas.
A.Butkevičius: per mažai laiko kitų įstatymų koregavimui
Premjeras aiškino, kad D.Grybauskaitės vetuoti Darbo kodekso straipsniai yra susiję su dar 37 teisės aktų projektais, kurie buvo priimti ir nebuvo vetuoti. Jų nebus spėta pakoreguoti.
Šioje kadencijoje mes negalėtume to padaryti.
„Šioje kadencijoje mes negalėtume to padaryti“, – pripažino premjeras.
„Aš savo poziciją esu šimtą kartų išsakęs, – paklaustas, ar jam priimtina tai, kaip viskas pasisuko, teigė A.Butkevičius. – Aš norėjau, kad Darbo kodeksas toks, kokį Vyriausybė pateikė, būtų priimtas. Galiu pasakyti, kad neklysta tik tie, kurie nedirba. Dabar mes matome, kad kai kurie straipsniai galėjo būti pataisyti.“
Naująjį Darbo kodeksą Seimas po pusmečio svarstymo priėmė liepos pradžioje, tačiau prezidentė D.Grybauskaitė jį vetavo sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“.
Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių.
Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.
Seimo priimtame Darbo kodekse supaprastintas darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas leistinų viršvalandžių skaičius, sutrumpintos atostogos, numatyta platesnė darbo sutarčių tipų įvairovė. Vyriausybė sako, kad darbo santykių reforma leis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Kritikai tvirtina, kad kodeksas palankus tik darbdaviams, o darbuotojų apsauga smarkiai sumažinta.
