Pagal jų registruotą siūlymą, referendumo reikalavimai būtų sušvelninti tik dėl vieno straipsnio – dvyliktojo, apie pilietybę.
Jeigu referendumu būtų keičiami kiti Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsniai, būtų taikoma šiuo metu galiojanti griežtesnė balsų skaičiavimo tvarka, t.y. reikėtų daugiau kaip pusės visų balso teisę turinčių piliečių balsų „už“.
Anot premjero, tokia pataisa reikalinga, kad referendumas įvyktų, nes dabartinis reikalavimas, ne mažiau kaip pusės visų balso teisę turinčių piliečių „už“, būtų sunkiai įgyvendinimas dėl mažo rinkėjų aktyvumo.
S.Skvernelis pabrėžia, kad kartelė būtų nuleista tik dėl straipsnio apie pilietybę – šią nuostatą būtų galima keisti pagal bendrus reikalavimus referendumui, kai kitiems pirmojo skirsnio straipsniams liktų galioti griežtesni reikalavimai.
„Siūlymas yra, kad su dvigubos pilietybės įvedimu būtų užtikrinta referendumo sėkmė, nes kiek referendumų vyko, mes matėm, kokie rezultatai. Aš bijau, kad žinant mūsų gyventojų aktyvumą taip būtų ir su dviguba pilietybę“, – antradienį žurnalistams Seime savo siūlymą aiškino premjeras.
Anot jo, jei referendumas neįvyktų, galimybei įteisinti dvigubą pilietybę būtų galutinai užkirstas kelias.
„Praktiškai tada būtų padėtas istorijoj taškas ir, mano galva, prarastumėm dalį savo piliečių ir jų ryšys su tėvyne, matyt, nutrūktų“, – kalbėjo premjeras.
Praėjusią savaitę valdantieji buvo įregistravę šiek tiek kitokį variantą – siūlyta privalomųjų referendumų rezultatus nustatyti vienodai keičiant beveik visus Konstitucijos straipsnius. Sprendimas būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.
Pagal pirminį variantą, būtų likusi vienintelė Konstitucijoje įrašyta išimtis: pirmojo straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, kaip ir šiuo metu, galėtų būti keičiama, jei už tai balsuotų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų balso teisę turinčių piliečių.
Siūlymai mažinti referendumo kartelę susiję su planuojamu referendumu dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kokią formuluotę pasirinkti dvigubos pilietybės įteisinimui referendumu keičiant Konstituciją.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad, paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės teisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.