Užprotestavusi ir Seimo posėdį palikusi opozicija ketvirtadienį Kovo 11-osios Akto salėje Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė reikalavimų sąrašą.
Jame – prašymas Seimo pirmininkei pasitikrinti pasitikėjimą, spręsti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atstatydinimo klausimą, Seime svarstyti tik būtiniausius socialinius bei ekonominius klausimus, pavyzdžiui, mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus.
E.Rudelienė: Seimo pirmininkė turi pasitikėjimą
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, pastarojo reikalavimo įgyvendinti neįmanoma, nes biudžetas jau patvirtintas.
„Didžioji dalis [reikalavimų] tikrai sunkiai įgyvendinami atsižvelgiant į tai, kad mes kai kuriuos sprendimus neseniai priėmėme tvirtindami iš naujo ir peržiūrėdami biudžetą. Tikrai nėra galimybių grįžti prie tokio pobūdžio klausimų“, – sakė ji.
Kalbėdama apie žemės ūkio ministro atstatydinimą, Seimo konservatorė pabrėžė, jog interpeliacijos procedūra yra atlikta ir prie jos, pagal Seimo statutą, įmanoma grįžti tik po 6 mėnesių.
Seimo pirmininkės pasitikėjimo procedūra taip pat organizuojama pagal Seimo statutą, pažymėjo valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė Edita Rudelienė.
„Seimo pirmininkė pasitikėjimą tikrai turi“, – sakė ji.
Pagal Seimo statutą, pasiūlymą atleisti Seimo pirmininką motyvuotu raštu gali pateikti Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis (29) Seimo narių.
Sprendimas dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 71 balso.
Seimo pirmininkė: nereikia skubių sprendimų
Šios procedūros opozicija, jei turi poreikį, pasak Seimo pirmininkės, gali imtis.
Jos vertinimu, iš viso reikalavimų sąrašo vieną galima įgyvendinti – įkurti dialogo grupę.
„Mano galva, yra vienas siūlymas opozicijos – padiskutuoti apie konstruktyvesnį darbą specialioje dialogo grupėje. Manau, kad siūlymas yra konstruktyvus, aš jį palaikau“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Kalbėdama apie kitus reikalavimus, ji teigė, kad dėl jų nereikėtų priimti skubių sprendimų.
„Šiandieną kažkokių labai skubių, karštų sprendimų, manau, nereikia, jau pakankamai jų pridaryta per vieną dieną.
Kviesčiau opoziciją pažvelgti į šios savaitės įvykius ne emocingai, o ramiai, prisiminti, kokia buvo įvykių seka, tikrai statutas nė vienoje vietoje nebuvo pažeistas ir niekas netrukdė opozicijai vykdyti savo parlamentinės pareigos dalyvauti nei valdybos posėdyje, nei Seimo posėdyje, kuris vyko [trečiadienį] 8 val. ryto, kas tikrai nėra bet kuriam dirbančiam Lietuvos Respublikos piliečiui nepatogus laikas ateiti į darbą. Manyčiau, kad viskas vyko ir pagal taisykles, ir pagal sveiką protą“, – komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Jos įsitikinimu, tolesnis opozicijos ir pozicijos konstruktyvus darbas yra įmanomas.
Kad opozicija turi ieškoti konstruktyvių būdų bendram darbui ir nekelti nereikalingų emocijų, sutiko ir E.Rudelienė.
„Šalies vadovas, deja, turi selektyvią klausą“
Bendrai konfliktas su opozicija, pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, kilo dėl procedūrinių dalykų. Ji reiškė viltį, kad opozicija emocijas padės į šalį ir grįš prie bendrų darbų.
„Mano galva, tai labiau emocinio pobūdžio reakcija. Tačiau girdžiu, ką sako opozicija, <...> ieškosim būdų, kaip toliau darbuotis. Ir visgi tikiuosi, kad geranoriškumas iš opozicijos tikrai bus“, – vylėsi ji.
Politikė įvertino ir prezidento Gitano Nausėdos reakciją į opozicijos ir pozicijos konfliktą Seime. Atsakomybę už susidariusią situaciją prezidentas priskyrė valdantiesiems.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė kritiškai įvertino jo poziciją ir teigė, jog jis „turi selektyvią klausą“.
„Man atrodo, kad šalies vadovas, deja, turi selektyvią klausą. Jeigu jis iš tikrųjų ketintų, kaip praeityje buvo deklaravęs, būti moderatoriumi politinių, visuomeninių procesų mūsų valstybėje, tai, matyt, retorika būtų kita. Bet jis turbūt pasirenka būti opozicijos lyderiu“, – komentavo parlamentarė.
Plačiau apie opozicijos iškeltus reikalavimus – čia.
Ketvirtadienį protestą paskelbusi Seimo opozicija valdančiuosius plenarinių posėdžių salėje paliko dirbti vienus ir surengė savo posėdį.
Tokių veiksmų opozicionieriai ėmėsi po to, kai jų atstovai buvo nušalinti nuo pirmininkavimo birželio Seimo posėdžiams.
Atnaujintą pirmininkavimo grafiką, Seimo pirmininkės teigimu, sudarė jos pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma.
Valdantieji tikino, jog naujas posėdžių pirmininkavimo grafikas buvo sudarytas apsidraudžiant, jei opozicija nedalyvautų tolesniame parlamento darbe. Taip nutiko trečiadienį.
Seimo pirmininkė anksčiau informavo, jog atstovai iš opozicijos posėdžiams gali pirmininkauti pagal seną grafiką – jis esą grąžintas.
V.Čmilytės-Nielsen nuomone, opozicionieriai boikotavo ketvirtadienio posėdį ir įsiskaudino ne dėl naujo grafiko, o dėl to, jog nebuvo atstatydintas žemės ūkio ministras K.Navickas.
Opozicija siekė K.Navicko interpeliacijos, bet ji, valdantiesiems inicijavus nenumatytą posėdį, nepavyko.
Opoziciją Seime sudaro 66 parlamentarai iš įvairių frakcijų.