„Reikalingas konkretus aiškus sprendimas, kad pabaigtume tą istoriją vieną kartą ir visiems laikams“, – po politinės tarybos posėdžio antradienį žurnalistams sakė R.Paksas.
Anot jo, komisija galės pagalbon pasitelkti teisininkus, buvusius Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Be to, duotas pavedimas Vyriausybei savo ruožtu išnagrinėti šį klausimą.
Priminus, kad KT yra pasisakęs, jog panaikinti draudimą asmeniui, per apkaltą pašalintam iš pareigų, kandidatuoti į Seimą ir prezidentus, galima tik pakeitus Konstituciją, R.Paksas svarstė, kad komisija gali pasakyti, jos Konstitucijos keisti nereikia.
„Gal komisija pasakys, kad nereikia keisti Konstitucijos. Komisija gali pasakyti sprendimą, kurį vienaip ar kitaip turės patvirtinti Seimas“, – teigė partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis.
Reikalingas konkretus aiškus sprendimas, kad pabaigtume tą istoriją vieną kartą ir visiems laikams
Seimas yra pradėjęs Konstitucijos keitimo procedūrą šiuo klausimu, bet galutinis balsavimas dėl jos neįvyko.
„Valdantieji tikrai nekalti. Mūsų visada buvo sutarimas ir mes visada palaikėme prezidentą Rolandą Paksą, tikrai visada kalbėjome, kad turi būti atstatytas teisingumas, kad būtų galimybė kandidatuoti. Seime opozicija tiesiog balsavo kitaip, neužteko balsų konstitucinei daugumai“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.
Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas prieš keletą savaičių paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R.Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.
Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
Seimo buvo pradėta svarstyti Konstitucijos pataisa dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko.