Už Seimo nutarimo projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 25, susilaikiusiųjų nebuvo. Projektas į Seimo posėdžių salę dar grįš - reikia dar dviejų balsavimų. Šio klausimo Seimas imsis rugsėjo 20 dieną.
Siūloma, kad komisijoje dirbtų 12 parlamentarų, turinčių teisę dirbti su slapta informacija. Pagal planą, laikinojoje komisijoje dirbs 5 LVŽS atstovai, 2 konservatoriai, po vieną liberalą, socialdarbietį, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovą.
Viena vieta priklauso socialdemokratams, tačiau šie pareiškė komisijos veikloje nedalyvausiantys. Tą patį nusprendė taip pat vieną vietą gavusi Mišri Seimo narių grupė.
Laikinąją komisiją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketino prastumti buldozeriu – pirmadienį buvo numatyta tą pačią dieną pateikti, apsvarstyti ir priimti projektą, tačiau antradienį valdantieji apsigalvojo ir nusprendė, kad pakaks tik pateikimo.
Nutarimo projektą pateikianti Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kalbėjo, ką yra sakiusi ir anksčiau – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo paaiškėjo, kad dar daug kas liko neištirta.
„Tam tikri procesai vyko dešimtmečius ar ilgiau, tačiau ką tuo metu veikė politikai ar kiti asmenys? (...) Ar tikrai politikai ar pareigūnai turėdami specialiųjų tarnybų informaciją, kodėl nesiėmė vieno ar kito poveikio priemonių“, – kalbėjo ji. Anot A.Širinskienės, NSGK tyrimas nevyko į gylį.
„Tyrimas nėra vertybė savaimė, tyrimo vertybė, ką galime iš jo pasimokyti“, – teigė parlamentarė ir pridūrė, kad po problemų identifikavimo galima imtis veiksmų.
„Būtent tame ir yra didžioji komisijų prasmė“, – pabrėžė ji.
Nutarimo projekte teigiama, kad laikinoji komisija darbą baigtų iki kitų metų gegužės.
Tokių tyrimų atskleista informacija, anot jos, leidžia visuomenei žinoti, kaip vyksta politiniai procesai. „Sužinome ir mes silpnąsias politinės sistemos vietas“, – kodėl reikia komisijos, aiškino ji.
Konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė įsivaizduoti, kad kitame parlamente „valstiečiai“ nebus daugumoje, o nauji parlamentarai ims tirti, ką veikė LVŽS. „Kokiame parlamente jūs dar tokius fokusus matėte? (...) Dabar dauguma tirs mažumą, absurdas“, – klausė jis.
A.Širinskienė jam atsakė, kad konservatoriai burs tokias komisijas, jei tik galės, tačiau esą nebus užfiksuota „MG Baltic“ atstovų vizitų pas "valstiečius",, turėdama omenyje Gabrieliaus Landsbergio susitikimus su koncerno atsvovais.
„Pasakykite, kas tada valstybinės reikšmės klausimai, jei politinės korupcijos klausimai tokie nėra“, – teigė ji.
Arvydas Anušauskas pareiškė, kad A.Širinskienė spekuliuoja NSGK išvadomis, tačiau jos dar nepradėtos įgyvendinti.
„Jūs sakote, kad eisite gilyn, bet niekur jūs neisite, net nekvepia jokiu gyliu“, – sakė jis. A.Anušauskas teigė, kad suinteresuotos grupės įvardintos NSGK išvadoje, tačiau naujos komisijos sudarymo projekte apie jas nekalbama.
A.Širinskienė sakė, kad yra rengiami Lobizmo įstatymo pakeitimai, diskutuojama dėl civilinio turto konfiskavimo.
„Kada jūs nustosite juokinti Lietuvos žmones su pseudotyrimais? Tai ką gi jūs numatote tirti?“, – A.Širinskienės klausė Andrius Kubilius.
A.Širinskienė teigė, kad dar labiau juokina pseudostrategijos, kurios iš TS-LKD nuteka į žiniasklaidą.
Ką siūlo tirti?
Seimo nutarimo projekte siūloma komisiją įpareigoti ištirti 2008-2016 metais vykusią asmenų ar grupių darytą neteisėtą įtaką politiniams procesams, rinkimų eigai, koalicijų formavimui, frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.
Taip pat – suinteresuotų asmenų galbūt darytą įtaką teisėkūros procesui, valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai, valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.
Komisiją siūloma įpareigoti aiškintis teisėsaugos ir žvalgybos institucijų vykdytą turimos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms, kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi.
E.Gentvilas siūlo pasidomėti „valstiečių“ praeitimi
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas registravo pasiūlymą tirti, kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekiant apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas. Taip pat kaip ir kokiu mastu Rusijos verslo ir politinės struktūros įtakojo politinės partijos Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiklą, apie ką savo metinėje ataskaitoje 2015 metais rašė Valstybės saugumo departamentas.
E.Gentvilas taip pat siūlo tirti „Gazprom“ įtaką mūsų politikams, visuomeninėms organizacijoms ir žiniasklaidai 2013-2014 metais, siekiant sustabdyti skalūninių dujų paieškas Lietuvoje ir nutraukiant kontaktus su JAV energetikos gigantu „Chevron“.
Liberalų pirmininkas siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos energetikos ir politinės struktūros veikė Lietuvos partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.
Taip pat ištirti, ar organizuojant 2014 m. referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, siekiant pažeisti Lietuvos stojimo į ES sutartį, referendumo iniciatoriai nebuvo įtakojami užsienio verslo ir politinių struktūrų.
Kovoje prieš „Chevron“ dalyvavo ir Ramūnas Karbauskis. Jis dažnai publikuodavo savo komentarus spaudoje, kurioje aštriai kritikuodavo „Chevron“ žingsnius Lietuvoje, jų ketinimus ieškoti naftos ir dujų.
R.Karbauskio valstiečiai žalieji 2012 m. prisidėjo prie referendumo organizavimo prieš Visagino atominės elektrinės (VAE) statybas.
2013 m. R.Karbauskis buvo referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizatorius.
Parlamentaras Artūras Skardžius siūlo tirti ne 2008-2016, o vienos kadencijos – 2008-2012 metų įvykius.
