Dėl to trečiadienį sutarė valdančiųjų parlamentinių frakcijų darbo grupė, kuri jau anksčiau buvo nutarusi, kad nuo kitų metų kovo turėtų būti 5 proc. didinami mažiausi biudžetininkų atlyginimai – tam biudžete bus numatyta 85 mln. litų. Be to, jau anksčiau sutarta, kad nuo liepos naikinamas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis šildymui.
Šie siūlymai yra subalansuoti ir guls ant Vyriausybės stalo ir tikimės, kad jie bus priimti ir patvirtinti bei priimant biudžetą, – teigė Socialdemokratų frakcijos vadovė Irena Šiaulienė.
„Šie siūlymai yra subalansuoti ir guls ant Vyriausybės stalo ir tikimės, kad jie bus priimti ir patvirtinti bei priimant biudžetą, balsuojant neturėtų kilti jokių problemų“, – teigė Socialdemokratų frakcijos vadovė Irena Šiaulienė.
„Dėl MMA neambicingas variantas yra sutartas. Tai yra nuo liepos – 325 eurai – toks pirmas etapas judėjimo tolyn“, – po darbo grupės posėdžio žurnalistams pranešė „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Lėšų gaus iš valstybinių įmonių dividendų
Finansų ministerijos skaičiavimais MMA padidinus nuo liepos, tam reikėtų 46,9 mln. litų. Planuojama šias lėšas paimti iš dividendų, kuriuos į biudžetą sumokės valstybinės įmonės.
„Finansų ministerija dėl šitos eilutės nelabai jaudinasi, nes MMA didinimas duoda kitą efektą – grįžta pajamos per „Sodrą“, per vartojimą, per sveikatos draudimą“, – sakė V.Gapšys.
Svarstoma atimti lėšų iš krašto apsaugos
V.Gapšys pabrėžė, kad Darbo partija siūlo ambicingesnį variantą – nuo spalio MMA didinti iki 355 eurų (beveik 1226 litų), be to, nuo liepos ji siūlo 6 litais didinti bazinę algą ir 100 litų neapmokestinamą pajamų dydį šeimoms, auginančioms vaikus.
„Tokius siūlymus išsakėme, bet dar neapsvarstėme (su koalicijos partneriais – BNS), dar turime sutiktinti skaičius, kiek tai atneštų pajamų. Išlaidų tai atneštų 185 mln. litų“, – sakė V.Gapšys.
„Tvarkiečių“ frakcijos vadovas Petras Gražulis pabrėžė, kad po valdančiųjų frakcijų atstovų sprendimų į Vyriausybę kitų metų valstybės biudžetas grįš „socialiai atsakingesnis“.
„Niekas labai nenori kalbėti apie nemažas lėšas – 420 mln. litų krašto apsaugai. Jeigu būtų valdančioje daugumoje surastas kompromisas mažinti bent 100 mln. litų, biudžetas būtų dar socialiai atsakingesnis. Krašto apsaugai galima būtų mažinti“, – teigė parlamentaras.
P.Gražulis mano, kad iš krašto apsaugos atimtas lėšas būtų galima skirti krašto keliams prižiūrėti.
Pasak I.Šiaulienės, krašto apsaugos finansavimo negalima mažinti: „Įsipareigojimus turime vykdyti – yra įsipareigota ir dėl to sutarta“.
Pasak I.Šiaulienės, krašto apsaugos finansavimo negalima mažinti: „Įsipareigojimus turime vykdyti – yra įsipareigota ir dėl to sutarta“.
Pasak jos, „kartais iš desperacijos, kur rasti pinigų“, kyla kalbos apie finansavimo krašto apsaugai apkarpymą.
„Tvarkiečiai“ pasiekė, kad kitais metais popamokiniam mokinių ugdymui būtų skirta papildomai 30 mln. litų ir bent 5 proc. didėtų statutinių darbuotojų atlyginimai.
“Lėšos jau beveik yra surastos iš Vyriausybės rezervo, administracinių resursų“, – teigė P.Gražulis.
V.Gapšys informavo, kad kitų metų biudžete papildomai lėšų įplauks iš padidintų valstybės valdomų įmonių įmokų – 195 mln. litų, iš akcizų – 25 mln. litų, loterijų ir lošimų mokesčio – 4 mln. litų.
MMA didinimui dar turi pritarti Trišalė taryba ir Vyriausybė.
