Socdemų, demokratų bei „aušriečių“ koaliciniame susitarime numatoma, jog bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Anot G.Palucko, neliečiamybės klausimas yra apspręstas ir Vyriausybės programoje.
„Niekas nesislapsto už teisinės neliečiamybės, manau, kad klausimas yra labai aiškus ir paprastas. Nežinau, kaip balsuos kolegos frakcijose. Aš asmeniškai palaikau, nes yra koalicijos sutartyje numatyta“, – kalbėjo demokratų lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė dėl R.Žemaitaičio neliečiamybės į parlamentarus kreipėsi lapkričio pabaigoje, o pats politikas prašė tenkinti prokurorės prašymą supaprastinta tvarka, nesudarant komisijos.
Seimo statutas numato, kad politikui atsisakius teisinės neliečiamybės, šis klausimas turi būti nagrinėjamas artimiausiame Seimo posėdyje kitą dieną. Paskutinis plenarinis posėdis vyko lapkričio 21-ąją.
Tuomet pats parlamentaras nebuvo tikras, kuo baigsis balsavimas dėl jo neliečiamybės panaikinimo.
Generalinė prokurorė dėl R.Žemaitaičio teisinio imuniteto panaikinimo kreipėsi Vilniaus apygardos teismo prašymu, nes teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje R.Žemaitaitis kaltinamas antisemitizmu.
„Nemuno aušros“ lyderis kaltinamas padaręs dvi tęstines nusikalstamas veikas. Jose yra aštuoni epizodai dėl neapykantos kurstymo ir trys epizodai dėl Holokausto neigimo.
Parlamentui nepanaikinus Seimo nario teisinės neliečiamybės, teismas nebegalėtų toliau nagrinėti bylos.
Pagal Seimo statutą, leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.
