Per slaptą balsavimą už tai balsavo 62 parlamentarai, prieš buvo dešimt, vienas biuletenis rastas negaliojantis.
Šiame balsavime dalyvavo tik valdančiųjų atstovai. Opozicijos atstovai nepritarė pareikštam nepasitikėjimui.
Seimo statutas numato, kad už Seimo pareigūno atleidimą dėl nepasitikėjimo, kad būtų priimtas sprendimas, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71.
Sausio viduryje septyni valdančiųjų atstovai, nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A.Stončaičiu.
Jam nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui 15min pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.
Antikorupcijos komisija anksčiau dėl to kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas. VSD atsakymuose nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A.Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A.Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.
Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas Bronislovas Matelis antradienį Seime pristatydamas šią iniciatyvą teigė, kad nepasitikėjimas pareikštas būtent dėl neatsakytų klausimų apie galimus ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.
A.Stončaitis antradienį Seime žurnalistams sakė, kad visi klausimai dėl jo leidimo dirbti su slapta informacija atsakyti.
„Visi atsakymai yra surinkti dėl teisėtumo išdavimo leidimo dirbti su slapta informacija, į visus kitus klausimus buvo atsakyta, ir laikas sprendimams“, – teigė jis.
Seimo narys sakė nieko nežinąs apie jokias kriminalinės žvalgybos pažymas apie jį.
„Norint komentuoti kokias nors pažymas, visų pirma reikia jas turėti ir matyti. Tikrai aš nesu matęs gyvenime, perskaitau tik spaudoj“, – sakė A.Stončaitis.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors ir vadovauja Antikorupcijos komisijai, daugumą joje turi valdančiųjų atstovai.
„Visiems kartais atrodo, kad Antikorupcijos komisija yra kažkoks opozicijos parlamentinės kontrolės įrankis, taip nėra, nes šitą komitetą kontroliuoja valdantieji, turėdami gana didelę fizinę daugumą, ir šituos sprendimus dėl nepasitikėjimo iškėlė ir balsavo būtent valdantieji“, – tvirtino A.Stončaitis.
