Parodoje „Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Lietuva prezidento Valdo Adamkaus akimis“ – nuotraukos ir ištraukos iš V.Adamkaus dienoraščių, kuriose minimas 2010 metais lėktuvo katastrofoje netoli Smolensko pakeliui į Katynės žudynių minėjimą tragiškai žuvęs Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis.
Bendradarbiavimas – vertybė
Sveikinimo žodį taręs V.Adamkus pirmiausia pabrėžė, kad iš savo patirties galintis pasakyti, jog viskas, kas vyksta su šio forumo rengėjų – Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo – vėliava, yra paženklinta aukštos politinės kultūros, atviro dialogo ir abipusės pagarbos ženklais.
„Lietuva ir Lenkija bendradarbiaudama panašiuose renginiuose dažnai prisimena savo bendrą praeitį: nuo bendrų valdovų, Abiejų Tautų Respublikos skilimo iki glaudaus ir šilto bendradarbiavimo integruojantis į Europos Sąjungą. Lietuva nepamiršo nei politinės, nei teisinės Lenkijos paramos, Lietuva nepamiršo praeities darbų, už kuriuos Lenkijai aš nuoširdžiai dėkoju. Bet svarbu galvoti ir apie bendrą ateitį. Esame ir visada būsime kaimynai, todėl glaudus bendradarbiavimas visada išliks nekvestionuojama vertybė“, – kalbėjo V.Adamkus.
Apie bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Lenkijos svarbą verslo forumo atidaryme kalbėjo ir Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio vardu sveikinimo kalbą perskaitęs ministras Michalas Dworczykas, Lenkijos Ministrų tarybos pirmininko kanceliarijos vadovas, ir Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
O Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, kuri prisiminė savo darbus Lecho Kaczynskio kanceliarijoje, kaip buvo organizuojami jo ir V.Adamkaus vizitai į Gruziją, taip pat pastebėjo, kad kartu Lenkija ir Lietuva pakeitė Rytų ir Vidurio Europą.
Apdovanojo Lechą Kaczynskį
Jau tradiciją tapusiuose J.Giedroyco forumo apdovanojimuose šiemet išskirtas taip pat būtent L.Kaczynskis – kaip 100-mečio dialogo žmogus. Laudatio jam skaitė prof. A.Nikžentaitis, jo teigimu, forumo valdyba dar pernai metų pabaigoje vienbalsiai pasirinko a.a. prezidentą tikėdamiesi, kad šitas išskyrimas paskatins abiejų tautų dialogą.
„Istorikai ir šiaip kultūros žmonės gali gerai analizuoti, kas buvo praeity, bet patikėkit – dar metų pradžioje mums buvo didelė staigmena, kad galėtume pasiekti per tokį trumpą laiką tokių santykių. Pradėsiu nuo kai kurių pokalbių su prezidentu V.Adamkumi pasidalijimų. Paskutiniu metu susitinkame su prezidentu labai dažnai ir nebuvo nė vieno pokalbio, kad prezidentas V.Adamkus nekalbėtų apie L.Kaczynskį. Net įėjus į prezidento darbo kabinetą pirmoji nuotrauka, kuri krinta lankytojams į akis, yra prezidentas L.Kaczynskis. Tie asmeniniai santykiai buvo labai svarbūs, tačiau prezidentą L.Kaczynskį reikia gerbti už keletą dalykų, kuriuos ir norėčiau išskirti.
Pirmas – Lietuvos užsienio politikos Rytų kaimynių atžvilgiu suformulavimas. Prezidentų V.Adamkaus ir L.Kaczynskio aktyvaus bendradarbiavimo dėka Lietuva aktyviau ar mažiau aktyviai dirbo su kaimynėmis Rytuose. Visą laiką buvo svarstoma, kad galbūt Skandinavija mums svarbiau nei Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija. Kitas dalykas – tiesiogiai susijęs su šituo forumu. Čia yra daug verslininkų, jie gal gali su manim ginčytis, bet atsargiai – istorikai visada yra tiesūs, nes jie rašo istoriją, tai ekonominės diplomatijos, infrastruktūriniai pagrindai, projektai, apie kuriuos kalbame ir jie realizuojami, dėl jų galutinai buvo sutarta per tarp prezidentų V.Adamkaus ir L.Kaczynskio. Tai dar vienas pamatas bendram mūsų bendradarbiavimui“, – kalbėjo A.Nikžentaitis.
Jis taip pat pabrėžė, kad buvo sukurta nauja istorijos rūšį – tautas vienijančią istoriją. „Mums niekam nekilo abejonių, kad prezidentas Lechas Kaczynskis yra 100-mečio dialogo žmogus“, – savo kalbą pabaigė A.Nikžentaitis.
Apdovanojimą atsiėmė M.Dworczykas, kuris perskaitė ir prezidento L.Kaczynskio brolio Jaroslawo Kaczynskio padėkos laišką J.Giedroyco forumo valdybos pirmininkui prof. A.Nikžentaičiui ir visiems susirinkusiems.
„Mano a.a. brolis jaustųsi labai pagerbtas, sužinojęs, kad gavo tokį apdovanojimą, nes laikė save tikru Lietuvos bičiuliu, aplankė ją 16 kartų. Santykiai su Lietuva ir šalių bendradarbiavimas mūsų Europos dalyje ir plačiau tarp trijų jūrų buvo jo prezidentavimo pagrindiniai bruožai tarptautinėje politikoje“, – savo laiške rašė J.Kaczynskis.
Jis taip pat pacitavo savo brolio žodžius, pasakytus vieno iš vizitų Lietuvoje metu: „Spalį 2007 m. viešėdamas Vilniuje L.Kaczynskis sakė: giliai tikiu mūsų šalių draugyste, dvi susibičiuliavusios valstybės, priklausančios Europos Sąjungai ir NATO, o tuo pačiu turinčios daug istorinių ryšių, vedančių į šiaurę, į šiaurės rytus ir pietryčius, gali nuveikti labai daug. Nors kartu teturi tik kiek daugiau nei 40 mln. žmonių, nėra labiausiai išsivysčiusios šalys Europoje, bet gali labai daug, turi planą.“
Išskirta ir „Orlen Lietuva“
J.Giedroyco forumo apdovanojimas verslo srityje atiteko įmonei „Orlen Lietuva“ kaip 100-mečio investicija. Laudatio skaitęs S.Skvernelis kalbėjo apie tai, kad tai itin svarbi investicija Lietuvai, nes tuo metu Lietuvai itin svarbus energetinės nepriklausomybės objektas „Mažeikių nafta“ galėjo atsidurti rankose kitos valstybės ir pasekmės būtų sunkiai prognozuojamos. O nesutarimai, kilę dėl šios bendrovės, anot premjero, daugiau niekada nepasikartos, nes norint viską galima išspręsti.
Michalas Rudnickas, bendrovės vadovas, atsiėmęs apdovanojimą, teigė norįs padėkoti viso bendrovės kolektyvo vardu, pažymėdamas, kad „Orlen“ atvyko į Lietuvą daugiau nei prieš 10 metų ir tai buvo didžiausia Lenkijos investicija užsienio valstybėje. Per tą laiką investuota daugiau nei milijardas dolerių, siekiant, kad bendrovė dirbtų kuo našiau, o jos specialistai būtų geriausi.
J.Giedroyco forumo apdovanojimas už veiklą kultūros ir mokslo srityje skirtas profesoriui Henrykui Samsonowicziui. Laudatio skaitęs Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas.
Pats profesorius renginyje labai apgailestaudamas dalyvauti negalėjo, kadangi turi sveikatos problemų, pastaruoju metu nedalyvauja jokiuose renginiuose. Apdovanojimą jam atsiėmė Robertas Kostro, Lenkijos istorijos muziejaus direktorius, kuris perskaitė ir H.Samsonowicziaus padėkos laišką.
