„Atvykau į prezidentūrą prieš 8 ryto. Su manimi norėjo konfidencialiai susitikti „Vilniaus prekybos“ savininkas Nerijus Numavičius“, – 2005 metų gruodžio 6 dieną aprašo V.Adamkus. Jis priduria, kad į šį susitikimą pakvietė savo patarėjus Edminą Bagdoną ir Ryti Murašką.
„N.Numavičius labai jaudinosi, iš pradžių vis atsiprašinėjo, kad trukdo. Galiausiai pasiteiravo, kodėl atsakingi mano štabo darbuotojai tiesiogiai nesikreipia į „Vilniaus prekybą“ dėl paramos, o tai daro per tarpininką Artūrą Zuoką, – rašoma knygoje. – Apstulbęs kurį laiką nesupratau, apie ką kalbama. Paprašiau be užuolankų paaiškinti, ką jis turi galvoje. Pasirodo, A.Zuokas prašo iš „Vilniaus prekybos“ pinigų neva man paremti. N.Numavičius sakė suprantąs, kad per rinkimų kampaniją galėjau turėti išlaidų, kurias reikia padengti, ir jie galėtų padėti“.
V.Adamkus rašo patikinęs N.Numavičių, kad jam tikrai nereikia jokių pinigų. „Nieko neįgaliojau prašyti pagalbos iš „Vilniaus prekybos“ ir apgailestavau, kad jis nesikreipė į mane anksčiau, kai tik išgirdo tokį prašymą. Pastebėjau, kaip N.Numavičiui iškart atlėgo. Jis tepasakė, kad taip ir manęs. Jam išėjus jaučiausi priblokštas. Sunku patikėti, kad gali dėtis tokie dalykai. Bet negi aiškinsies per prokuratūrą? Būtų dar vienas skandalas, jų ir taip per akis, o jokių įrodymų nėra, tik kalbos“, – rašo V.Adamkus.
A.Zuokas: teko su daug kuo kalbėti
A.Zuokas 15min.lt nepaneigė V.Adamkaus knygoje pateiktų faktų. „Man teko pareiga ir atsakomybė rūpintis V.Adamkaus rinkimų finansavimų prieš pirmąją kadenciją, teko rūpintis antrosios rinkimų kampanijos, kuri baigėsi nesėkmingai, skolų dengimu ir teko rūpintis trečiosios rinkimų kampanijos, kuomet jis laimėjo rinkimus, rinkimų finansavimu. Man teko su daug kuo kalbėti, taip pat ir su jūsų minėtos bendrovės atstovais. Tiesa, tiesiogiai su N.Numavičiumi bendrauti neteko“, – kalbėjo A.Zuokas.
Jo teigimu, rinkimų štabas visuomet stengėsi apsaugoti V.Adamkų nuo bet kokios galimų rėmėjų įtakos. „Todėl be jokios abejonės prezidentui nereikėjo rūpintis rinkimų kampanijos finansavimu. Tokia buvo mūsų labai aiški strategija“, – pabrėžė jis.
A.Zuoko biografijoje teigiama, kad V.Adamkaus rinkimų štabo nariu jis buvo tik 1997-1998 metais. Per kitus prezidento rinkimus, kuriuose V.Adamkus pralaimėjo Rolandui Paksui, jo štabui vadovavo buvusi Seimo Informacijos technologijų departamento vadovė Ona Volungevičiūtė. Po R.Pakso apkaltos vykusiuose rinkimuose sėkmingai dalyvavusio V.Adamkaus rinkimų reikalais rūpinosi Darius Gudelis, vėliau tapęs jo patarėju.
Kas grąžino V.Adamkaus skolas?
V.Adamui grįžus į prezidentūrą antrajai kadencijai, spauda ne sykį kėlė klausimą, kas padėjo apmokėti dalį – 0,5 mln. Lt. – per 2003 metų prezidento rinkimų kampniją susikaupusios skolos.
Prezidentas į šį klausimą nė karto neatsakė ir siūlė to teirautis V.Adamkaus fondui vadovavusio Raimundo Mieželio. V.Adamkaus fondas padengė 530 tūkst. Lt. iš 1,2 mln. Lt. rinkimų kampanijos skolos. R.Mieželis šia tema taip pat nebūdavo kalbus. Anot jo, fondui aukojo privatūs asmenys, o jų duomenys neskelbtini.
„Fondas turi teisę neatskleisti visų individualių aukotojų pavardžių. Tai yra žmogaus teisių apsaugojimas. Fondas turi teisę tai daryti, nes įstatymas tai leidžia”, – R.Mieželiui tuomet antrino V.Adamkus.
Vėliau žiniasklaida gavo informacijos, kad R.Mieželio minėti fiziniai asmenys – Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui priklausančio koncerno „Vikonda“ įmonėse dirbę žmonės, uždirbdavę minimalius atlyginimus. Kai kurie „aukotojai“ spaudai prisipažino, kad jiems buvo duodamos sumos, kurias šie turėjo pervesti V.Adamkaus fondui. Teigiama, kad per šiuos asmenis fondas pasipildė 400 tūkst. litų. Esą už tai V.Adamkus V.Uspaskicho prašymu išimties tvarka suteikė pilietybę Rusijos verslininkui Mansurui Sadekovui.
V.Adamkus kategoriškai neigė, kad jam skolas padėjo grąžinti V.Uspaskichas. „Aš su V.Uspaskichu apie pinigus niekad nesu kalbėjęs, niekad nesu prašęs jo jokios finansinės paramos asmeniškai arba rinkimų kampanijai ir nesu iš jo gavęs nė vieno cento. Tai jis pats patvirtino”, – sakė jis.
V.Uspaskichas neigė pats arba per savo gausias firmas apmokėjęs V.Adamkaus skolas, bet patvirtino, jog kalbėjo su kitais verslininkais apie galimybę jas padengti: „Na, tiesiog buvo kalba. Galbūt buvo vienas kitas mano judesys. Aš nežinau, ar tai padėjo jiems, ar ne, bet pats asmeniškai aš, aišku, jokios skolos nedengiau. Aš kaip normalus žmogus pakalbėjau – geras žmogus, gal padėsit. Ir viskas”.
Žiniasklaida taip pat teigė, kad 100 tūkst. Lt. skolos V.Adamkui padėjo grąžinti bendrovė „Rubicon Group“ (dabar – ICOR – aut. past.), tai esą atsispindėjo pareigūnų aptiktoje juodojoje verslininkų buhalterijoje.
Tarp žmonių, kurie rūpinosi, kad V.Adamkus grąžintų skolas, spaudoje buvo minimas ir A.Zuokas.
„Aš esu ramus. Manau, kad nepažeidžiau nei įstatymų, nei nusižengiau savo moraliniam nusistatymui, kad viskas būtų vieša ir skaidru, nesusirišant su kažkokiomis grupėmis ar verslo grupėmis, įsipareigojant už pinigus kam nors tarnauti. Mano vienintelis tarnavimas – tik Lietuvos žmonėms”, – yra teigęs V.Adamkus.
