Kas verčia sunerimti?
2016 m. net ketvirtadalis į pensiją naujai išėjusių žmonių neturėjo būtinojo darbo stažo, kuris užtikrintų didesnės pensijos gavimą. Dalis jų nė nemanė, kad stažo pensijai nėra sukaupę – juk dirbo daugybę metų. Tačiau stažas pensijai skaičiuojamas pagal „Sodrai“ per metus sumokėtas įmokas nuo minimalaus šalies atlygio, o ne pagal išdirbtus metus. Taigi net ir labai ilgai oficialiai už mažiau nei minimumą dirbusius, nors galbūt vokelyje daugiau gaudavusius, žmones senatvėje ištinka šokas – „vokelis“ kainavo pensiją.
Sunerimti verčia statistika, kad mažiau nei minimumą uždirbančių žmonių mastai išlieka panašūs. Tokiu principu dirbdami ne vienus metus gyventojai, sulaukę pensinio amžiaus, rizikuoja neturėti nei stažo, nei teisės į pensiją. Statistikos duomenimis, dažniausiai net MMA per mėnesį oficialiai neuždirba įmonių vadovai, buhalteriai, rinkodaros specialistai.
2016 m. net ketvirtadalis į pensiją naujai išėjusių žmonių neturėjo būtinojo darbo stažo, kuris užtikrintų didesnės pensijos gavimą.
Paprasčiausiai nežino
Atlyginimai „vokeliuose“ yra būtina išguiti praktika, kuri skandina ir pačią valstybę, ir gyventojus, ir verslą, tikino Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus. Pašnekovas teigė palaikantis „Sodros“ „Vyšninio voko“ iniciatyvą, kuri šviečia gyventojus apie tai, kokią žalą „vokelis“ daro būtent jiems.
Pasak V.Sutkaus, Lietuvos gyventojų finansinis išprusimas neretai tikrai žemas, todėl kažkam šią spragą pildyti reikia: „Smagu, kad „Sodra“ tą spragą bando užpildyti. Kitaip tariant, pasakyti žmonėms, kad jeigu jie nesumokės bent minimalių įmokų į „Sodrą“ – o tai yra socialinis draudimas – tai jie gaus minimalią pensiją arba iš viso jos negaus.“
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad šešėlis egzistuoja tada, kai yra patogu visoms pusėms, kurios jame dalyvauja. „Šiuo atveju darbdavys sutaupo įmokų, bet nepamirškime, kad ir darbuotojas atsako už tai, jog jis tą „vokelį“ ima. O ar jam tai naudinga? Mes čia juk kalbame ne apie didžiules sumas, apie dešimtis eurų nuo MMA.
Galbūt jiems atrodo – nemoku, tai nemoku, koks skirtumas, tačiau būtina jiems paaiškinti. Šiandien darbuotojas, imdamas „vokelį“, prisideda didesnę sumą, bet „atima“ iš savęs darbo stažą ir pensiją. Tai būtų lygiai tas pats, kaip važinėti neapdraustu automobiliu ir patekti į eismo įvykį. O daugelis žmonių to paprasčiausiai nesupranta“, – kalbėjo pašnekovas.
Kovoti moka, tik neturi žinių
Paklaustas, ar dėl „vokelių“ praktikos galima labiau kaltinti kurią nors pusę – darbdavius ar darbuotojus, V.Sutkus kaltesnių neišskyrė: „Mes neturėtume galvoti, kad darbdavys yra monstras, o darbuotojas yra visiškai nepajėgus kūdikis. Kad jis nieko negali, nieko nemoka ir nesugeba už save pakovoti. Taip toli gražu nėra. Juk mes gyvename XXI a., gyvename Europos Sąjungoje, o ne džiunglėse. Žmonės jau tikrai moka ginti savo teises, kai reikia, iš tiesų ir gina. Svarbiausia, kad darbo rinkoje pasiūla mažėja, o paklausa didėja. Darbuotojų trūksta, ypač gerų“, – svarstė pašnekovas.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovo nuomone, pagrindinis klausimas čia, kad darbuotojai mano, jog gauti daugiau šiandien yra gerai, jie nesuvokia tos žalos pačiam imančiam.
„Švietimas šiuo atveju yra tiesiog būtinas. Žmonės turi suprasti, kad tai net ne visai mokestis. Tai yra jo atlyginimo dalis. Aišku, jei pradėtume gilintis, kaip Lietuvoje veikia „Sodra“, galbūt pamatytume, kad šiuo metu tai ne visai socialinio draudimo įmonė, ji turi nemažai mokesčiams būdingų bruožų, bet, tiesą sakant, būtent šiuo klausimu tai nelabai keičia esmę.
Mes neturėtume galvoti, kad darbdavys yra monstras, o darbuotojas yra visiškai nepajėgus kūdikis.
Žemiausias pajamas uždirbantiems žmonėms iš tiesų yra labai svarbu susimokėti „Sodros“ įmokas ir gauti bent minimalų oficialų atlyginimą. Tam, kad jie turėtų reikiamą darbo stažą ir gautų tą pensiją, nes po to laukia dideli nustebimai – kaip aš čia tiek metų dirbau ir negaunu pensijos. Darbo stažas kaupiamas įmokomis, jų nebuvo – nebus ir stažo. Žmonės nesupranta, kad, imdami „vokelį“, jie praranda darbo stažą ir pensiją“, – aiškino V.Sutkus.
Valstybė turi rodyti pavyzdį
V.Sutkaus nuomone, pradedant spręsti „vokelių“ klausimus, svarbus žingsnis – visuomenės švietimas – jau žengiamas, tačiau būtina eiti ir toliau. Pašnekovo nuomone, ne ką mažiau svarbu išspręsti ir ydingą viešųjų pirkimų praktiką, kuri iš dalies prisideda prie „vokelių“ atsiradimo.
„Pradėkime nuo viešųjų pirkimų, kuriems valstybė kasmet išleidžia daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Šiuo atveju valstybė yra pats didžiausias žaidėjas ekonomikoje, kito tokio nėra. Ir ką gi daro šitas žaidėjas? Valstybė viską perka už žemiausią kainą. Didžioji dalis viešųjų pirkimų Lietuvoje vyksta pagal žemiausias kainas, kai visoje Europos Sąjungoje – pagal ekonominį naudingumą. Kuo tai susiję su „vokeliais“?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Tai įsivaizduokite, kad aš moku darbuotojams didesnius atlyginimus, moku visus mokesčius, mano kaštai išauga ir aš konkuruoju su tuo, kuris mokesčių nemoka – tai kuris pasiūlys žemiausią kainą?
„Įsivaizduokime, kas vyksta, jei jūs norite žemiausia kaina pirkti naują tiltą, kelią. – tęsė V.Sutkus. – Tam, kad jis būtų kuo pigesnis ir galima būtų laimėti konkursą, įmonė tą tiltą, kelio dangą gali tiesiog „paploninti“ – sumažinti kaštus.
Tai čia tik viena pusė, prie kurios turime pridėti, kad ploninant kelio dangą bent jau turi vadovautis nustatytais reglamentais, nuo kurių negali nukrypti. O kai kalbame apie darbuotojus? Kokie reglamentai? Taupoma ir įmokų, socialinių garantijų, ir atlyginimų sąskaita.
Tai įsivaizduokite, kad aš moku darbuotojams didesnius atlyginimus, moku visus mokesčius, mano kaštai išauga ir aš konkuruoju su tuo, kuris mokesčių nemoka – tai kuris pasiūlys žemiausią kainą? Aišku, antrasis. Pats svarbiausias dalykas – nustoti apsimetinėti ir neleisti mažiausius atlyginimus mokančioms įmonėms laimėti konkursų.“
Pašnekovas tikino, kad, aišku, esant tokiai praktikai, ji jau persikėlusi ir į privatų sektorių – juk jei pigiausiai statome valstybei tiltą, taip pat statome ir verslo centrą. Pasak pašnekovo, tiesiog ateina laikas, kai įprantama taip dirbti.
Paklaustas, kokių mato išeičių, V.Sutkus tikino, kad pirmiausia būtina viešuosiuose pirkimuose atsižvelgti į darbuotojams mokamus atlyginimus, tokie siūlymai jau buvo teikti Seimui.
