„Protestuodami prieš gilias tradicijas turinčių mokyklų naikinimą tautinių mažumų mokyklų mokinių tėvai rengia protesto akciją. Piketas vyks birželio 1 dieną, pirmadienį, 16 val., V.Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų. Ateikite į mitingą ir prisidėkite prie tautinių mažumų mokyklų išsaugojimo. Tautinės mažumos yra neįkainojamas Lietuvos turtas ir lobis, todėl jo naikinimas yra neleistinas“, – tokį kvietimą pirmadienio rytą išplatino piketo organizatoriai.
Pabrėžia diskriminaciją
O LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis vidurdienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo apie diskriminaciją – esą net lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų mokiniai turi laikyti tokį patį, nors jie turėjo 800 pamokų mažiau, nei jų bendraamžiai lietuviškose mokyklose.
Anot Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus, Vyriausybė buvo įsipareigojusi peržiūrėti švietimo įstaigų reformą, tačiau priimti teisės aktai dar labiau apribojo galimybes išlaikyti tinkamą mokyklų tinklą. Parlamentaras vardijo politikus, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovus, su kuriais buvo susitikta ir kalbėtasi apie reformą. Bet esą tai buvo „lyg kamuoliuko permetinėjimas“ – noro keisti tvarką lyg ir yra, bet galutiniai sprendimai nepriimami.
„Turi būti peržiūrėtos visos mokyklos ir suteiktos galimybės kitoms mokykloms“, – apie tai, kad vis dėlto savo pasiekė tokios mokyklos kaip Tuskulėnų ar M.Daukšos, o tautinių mažumų mokykloms šansų nesuteikta, sakė J.Narkevičius.
Išskiria tautinių mažumų mokyklas
Didelį nerimą kelia, kad stabdomas akreditavimo procesas. Šiuo metu laukiame 17 Vilniaus ir Vilniaus rajono mokyklų akreditavimo, tačiau ŠMM stabdo procesą, – kalbėjo Edita Tamošiūnaitė.
Pasak LLRA lyderio V.Tomaševskio, būtent tautinių mažumų mokyklos nesulaukia galimybės akredituotis ir išlaikyti vidurinės mokyklos statusą.
„Didelį nerimą kelia, kad stabdomas akreditavimo procesas. Šiuo metu laukiame 17 Vilniaus ir Vilniaus krašto tautinių mažumų mokyklų akreditavimo, tačiau ŠMM stabdo procesą.
Mokyklos yra tinkamai pasiruošusios įgyvendinti ugdymo procesą ir turi pakankamai mokinių, kad galėtų įvykdyti Vyriausybės nutarimo reikalavimus. Mums nesuprantama, kodėl taikomi dvigubi standartai, nes praėjusią savaitę švietimo ministro pareigas einantis Juozas Bernatonis apsilankė dviejose Vilniaus mokyklose – M.Daukšos ir Tuskulėnų, kurių bendruomenes užtikrino, kad šios mokyklos bus akredituotos ir gaus ilgųjų gimnazijų statusą. Reikalaujame, kad Vilniuje tokių dvigubų standartų nebūtų taikoma“, – aiškino buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Vilniaus tarybos narė Edita Tamošiūnaitė.
Jos teigimu, Seinuose yra lietuviška gimnazija, kurioje mokosi 67 mokiniai, todėl esą ir Lietuva turėtų suprasti, kad tautinės mažumos yra jos turtas, ir nediskriminuoti.
Ekonominio racionalumo nemato
Seimo narys Juzefas Kviatkovskis kalbėjo apie atvirą diskriminaciją, esą tautinių mažumų atstovai jaučiasi diskriminuojami, nes jų mokyklų mažėja, dėmesys jiems – irgi.
Paklaustas, ar išlaikyti Paluknio lenkiškąją mokyklą, kurioje dvyliktokų tėra septyni, yra ekonomiškai racionalu, V.Tomaševskis pareiškė, kad Lietuvoje jau uždaryta ir taip per daug mokyklų. Nes anksčiau Lietuva su savo vaikų išsilavinimo rodikliais pirmavo Europos Sąjungoje, o dabar gerokai smuktelėjo. Ir, jo teigimu, negalima tų pačių kriterijų taikyti tiek lietuviškoms, tiek tautinių mažumų mokykloms, nes tautinių mažumų atstovų tiesiog yra mažiau.
„Jau minėjome Seinų pavyzdį – ten niekas tos mokyklos uždaryti net neketina“, – kalbėjo V.Tomaševskis.
E.Tamošiūnaitė išvardijo, kiek vaikų lanko vidurines mokyklas, atitinkančias nustatytas akreditavimo taisykles: V.Sirokomlės – 869 mokiniai, S.Konarskio – 403, J.Lelevelio – 462, Lazdynų – 597, A.Puškino – 724, L.Karsavino – 558, „Ateities“ – 657, Centro – 270, Naujamiesčio – 339, Saulėtekio – 505.
