Apie tai, kad Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategija nugulė į stalčių, pirmadienį, kalbėdamas nacionalinio susitarimo dėl švietimo tema, užsiminė Švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius.
„Ponas Matulionis (Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis – 15min) buvo dar vieno susitarimo – na, jis pavadintas strategija – Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo strategijos – koordinatorius. Šita strategija, aš suprantu, yra paguldyta į stalčių ir ji 2020 metų biudžete neatsispindi“, – dėstė jis.
Ministras: resursai yra
Seimas biudžetininkų algų didinimo strategijai po pateikimo pritarė gegužės 28-ąją. Tąkart projektą pristatinėjusį socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį konservatoriai užvertė klausimais apie strategijos įgyvendinimą ir tam reikalingas lėšas bei priekaištais – esą neracionalu turėti dokumentą, kurį įgyvendins „kitas Kalėdų Senelis“, tai yra kita Vyriausybė.
Ministras L.Kukuraitis patikino, kad kitų metų biudžeto projekte viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimas atsispindės.
„2020 metams resursai yra numatyti ir jie biudžeto svarstymo fazėje, kai kalbame apie 2020-uosius, yra įtraukiami“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.
Pagrindiniu komitetu svarstant strategiją tapo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomais – Audito, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių. Paprašyta ir Valstybės kontrolės išvados.
Strategija dėl biudžetininkų algų į parlamentą turėjo sugrįžti birželio 25-ąją, priėmimas – spalį, tačiau komitetai jos nesugebėjo apsvarstyti iki šiol.
„Kol mes negaunam papildomų išvadų, mes negalim svarstyti. Vienintelis [dalykas], ką mes turime, – Audito komiteto sprendimas nepritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui“, – 15min teigė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.
Audito komitetas nepritarė vieningai
Liepos 10-ąją į posėdį susirinkęs Audito komitetas pasiūlė atmesti strategiją. Komiteto nariai joje pasigedo aiškių rodiklių apie valstybės prisiimamus finansinius įsipareigojimus, šaltinius, rizikas ir priemones didinant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį.
Valstybės kontrolė išvadą parengė dar birželio 26-ąją.
„Projektu siūloma valstybei prisiimti įsipareigojimus, bet nenurodoma, kiek tai kainuos“, – nurodė kontrolieriai ir pabrėžė stokojantys konkretumo.
Jie taip pat pastebėjo, kad strategijoje nėra informacijos, iš kokių šaltinių bus finansuojami viešojo sektoriaus darbuotojų algų pokyčiai. Ar kitų prioritetų sąskaita, ir kaip tai paveiks valdžios sektoriaus finansus.
„Pagal suplanuotus 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas“, – nurodė Valstybės kontrolė.
Neapima visų sričių
Strategija, anot kontrolierių, neapima visų sričių, pavyzdžiui, nepateiktas krašto apsaugos sistemos, diplomatinės tarnybos vertinimas, neaišku, kokias problemas siekiama išspręsti ją patvirtinus.
-
Mokslininkų ir dėstytojų bendruomenė nepritaria viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo strategijai
-
Profsąjungų ultimatumas: nesirašys sutarties, jei neatsiras lėšų dėstytojų algoms
-
G.Nausėda: viešojo sektoriaus pokyčiams būtina stipri Valstybės kontrolė
-
I.Ruginienė įspėjo: viešasis sektorius nestreikuoja, „bet tai nereiškia, kad to nebus“
-
Dėstytojai žada masinį dar neregėtą protestą: pyksta „dėl bado dietos“ ir šaukiasi prezidento
-
S.Skvernelis turi klausimą didesnių algų reikalaujantiems dėstytojams
Ministrų kabinetas Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategiją inicijavo reaguodamas į pernai metais vykusį mokytojų streiką. Joje numatoma nuo kitų metų mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 10 proc., dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinį darbo užmokestį – taip pat ne mažiau kaip 10 proc.
Premjeras S.Skvernelis dar gegužę teigė, kad strategija rodo „labai aiškius įsipareigojimus iš šios Vyriausybės“ ir „leis užtikrinti ilgalaikį viešojo sektoriaus finansavimą, tvarų finansavimą nepriklausomai nuo to, kaip keisis politinės valdžios šalyje“.
Tačiau akademinė bendruomenė piktinasi, kad strategijoje įtvirtinti pažadai kitų metų biudžeto projekte neatsispindi. Į tai atsakydamas, premjeras atkirto, kad strategijos nepriėmė Seimas, tai yra ji neturi teisinio pagrindo.
S.Skvernelis: lūkesčiai bus patenkinti kažkiek
„Jeigu kalbate apie strategiją, kuri Vyriausybėje patvirtinta, ji nepatvirtinta Seime yra – tai čia esminis dalykas. Nėra teisės akto“, – trečiadienį komentavo jis.
Nuo 2016-ųjų – kai darbą pradėjo S.Skvernelio vadovauja Vyriausybė – finansavimas aukštajam mokslui iš valstybės biudžeto išaugo daugiau nei 42 mln. eurų, pabrėžė ministras pirmininkas.
Kiek per tuos trejus metus įvyko pokyčių aukštajame moksle, kalbant apie universitetų jungimą?
„Mes paklauskim akademinės bendruomenės, kiek per tuos trejus metus įvyko pokyčių aukštajame moksle, kalbant apie universitetų jungimą, apie programų optimizavimą, apie mokslinio potencialo didinimą.
Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje, kaip mūsų studentus, baigusius mokslus, graibsto verslo organizacijos, ar kodėl jos dar turi ruošti savo kursus, savo mokymo centrus turėti“, – toliau dėstė S.Skvernelis.
Jis patikino, kad Vyriausybė girdi akademinės bendruomenės lūkesčius – esą biudžeto projektas bus koreguojamas, kai iš Seimo sugrįš į Vyriausybę.
„Mes tikrai girdime lūkesčius visų – mokytojų, ugniagesių, dėstytojų. Tie lūkesčiai sugrįš į Vyriausybę ir bet kokiu atveju mes ieškosime sprendimų, kas įmanoma, kad lūkesčiai kažkiek tai būtų patenkinti. Kiek – sunku pasakyti“, – pasisakymą užbaigė jis.
