Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis BNS paprašytas pakomentuoti, ar reikia naujo nenumatytų situacijų koordinavimo formato, teigė, jog jis „formaliai nereikalingas, bet neformaliai tikrai reikalingas“.
„Aš vis dėlto traktuočiau tai, kad skirtingos institucijos šiek tiek skirtingai įvardijo galbūt per tą atostogų metą ir tai, kad koordinacijos išties ir trūko. Todėl manau, kad pirmiausia turi būti aiškiai žinoma, kas iš tikrųjų įvyko, visos aplinkybės, ir tada turi būti atitinkamai vienodai komentuojama. Aš manau, kiekvienas pareigūnas, ypatingai statutinis, privalo poziciją suderinti ir su politine vadovybe, ir šiuo atveju, aš manau, kad toks laisvas komentavimas yra nepriimtinas ir neturi būti toleruojamas. Tai yra pakankamai rimti dalykai“, – teigė Ministro pirmininko tarnybos vadovas.
„Aš manau, kad tam yra Užsienio reikalų ministerija ir, reikalui esant, Ministro pirmininko tarnyba gali imtis iniciatyvos sušaukti visas institucijas, įvertinti turimą informaciją ir atitinkamai priimti vienokią ar kitokią nuostatą, kaip turi būti kalbama tiek viešai, tiek neviešai“, – teigė D.Matulionis, paklaustas, kas turėtų imtis neformalios koordinavimo iniciatyvos.
Manyčiau, kad tokios klaidos ateity neturėtų kartotis.
Jo teigimu, paprastai panašūs atvejai „visada aptariami ir atskirų pareigūnų nesuderintų pasisakymų nelabai ir būna“.
„Manyčiau, kad tokios klaidos ateity neturėtų kartotis. (...) Tai, kad šįkart buvo šiek tiek skirtingai kalbama, deja, reikia pripažinti buvo šiokio tokio atsipalaidavimo dėl atostogų meto“, – sakė D.Matulionis.
„Kartais įvyksta nesusikalbėjimas“
Prezidentės spaudos tarnyba BNS sakė, jog kurti naujų institucijų nereikia, bet esančios turėtų atsakingai atlikti savo funkcijas.
„Kiekviena Lietuvos institucija turi atsakingai atlikti savo funkcijas ir, iškilus būtinybei, užtikrinti efektyvų tarpinstitucinį veiksmų bei pozicijų koordinavimą. Kurti naujas institucijas ar formatus nėra tikslinga. Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba yra pagrindinė karinių oro pajėgų funkcija“, – teigiama Prezidentūros atsakyme.
Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, jog ji „visuose lygmenyse derina su atskirų institucijų atstovais savo pozicijas ir sprendimus“. Tačiau URM pridūrė, jog institucijų viduje kartais įvyksta „nesusikalbėjimas“.
„Visi puikiai suprantame, kad „žmogiškojo faktoriaus ar klaidos“ sukurta situacija kartais kainuoja brangiai, bet jeigu kiekvienas valstybės tarnautojas ar politikas nejaus asmeninės atsakomybės už savo priimamą sprendimą ar viešojo erdvėje išsakytą poziciją, tai net pati tobuliausia tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistema čia bus bejėgė. Iš kiekvieno tokio atvejo stengiamasi pasimokyti ir padaryti išvadas“, – sakoma URM atstovės Daivos Rimašauskaitės atsakyme BNS.
Krašto apsaugos ministerija savo ruožtu pažymėjo, jog „palaikytų visas iniciatyvas, kurios padėtų geriau koordinuotis“.
Gynybos ir saugumo politikos ekspertas Aleksandras Matonis BNS sakė, jog Lietuvos valstybės institucijos turi pakankamai profesionaliai veikiančias viešųjų ryšių struktūras, tačiau pridūrė, jog „meškiukų desanto“ istorijoje atskiros institucijos veikė savarankiškai, tarpusavyje nesikoordinuodamos.
„To pavyzdys – „izoliuota“ krašto apsaugos sistemos komunikacija, besikertanti su kitų žinybų, pavyzdžiui, Civilinės aviacijos administracijos pareigūnų, siunčiamomis žiniomis. „Meškiukų desanto“ atvejis yra analogiškas su 2005 metų rugsėjį įvykusia Rusijos naikintuvo „Su-27“ katastrofa Lietuvoje, kai tik praėjus kelioms dienoms po lėktuvo sudužimo, buvo suformuota URM ir KAM darbo grupė, koordinavusi atsaką į krizę. Tik „meškiukų desanto“ atveju jokio bendro valstybinio veikimo nematyti ir praėjus pusantro mėnesio po incidento“, – dėstė A.Matonis.
Kaip priemonę išvengti tokių situacijų jis įvardijo bendrus valstybės institucijų viešųjų ryšių specialistų mokymus.
„Kadangi potencialių krizių modeliai yra žinomi, matyt, vertėtų periodiškai rengti ne tik atsako į krizes pratybas, bet ir viešųjų ryšių padalinių sąveikos mokymus“, – teigė ekspertas.
Palankumas kovai už žmogaus teises Baltarusijoje
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis Nerijus Maliukevičius kaip vieną iš nekoordinuotos ir pavėluotos valstybės institucijų reakcijos į „meškiukų incidentą“ priežasčių įvardijo ir nesąmoningai pasireiškusį Vyriausybei, URM ir KAM šiuo metu vadovaujančių konservatorių partijos atstovų palankumą kovai už žmogaus teises Baltarusijoje.
Sužaidė emocinė konservatorių reakcija į išreikštą paramą žmogaus teisių aktyvistams Baltarusijoje, nei grynai valstybinis požiūris į klausimą, kaip tai bus interpretuojama užsienyje.
„Šita prasme, manau, kad yra įdomus kitas aspektas. Šneku ne apie oro kontrolės, o aukštesnio rango institucijas, kurioms vadovauja politikai. Šiuo atveju susidarė paradoksalus dalykas, kai galima konstatuoti, kad tuos postus užima konservatoriai, aš šneku apie premjero, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų postus. Tai, matyt, yra pavyzdys, kai daugiau sužaidė emocinė konservatorių reakcija į išreikštą paramą žmogaus teisių aktyvistams Baltarusijoje, nei grynai valstybinis požiūris į klausimą, kaip tai bus interpretuojama užsienyje“, – svarstė jis.
„Tai buvo daugiau trumpalaikis konservatorių atstovų Vyriausybėje pasidavimas emocijai, sakyčiau, džiaugsmui, kad kažkas vis tik ėmėsi aktyvinti tą žmogaus teisių pažeidimų temą. Tuo tarpu mūsų valstybinė politika, sakyčiau, buvo daugiau balansuojanti tarp paramos demokratiniams judėjimams ir bandymo išlaikyti naudą iš ekonominių santykių su Baltarusija. Atitinkamai, matyt, ir institucijos nepradėjo veikti taip staigiai, kaip turėjo“, – kalbėjo politologas.
Jis pabrėžė, kad pavėluotą reakciją galėjo nulemti „vertybinis polėkis“, bet ne sąmoninga politinė pozicija.
„Čia susidėjo daug faktorių. Neneigčiau ir atostogų faktoriaus, ir emocijos faktoriaus, leidusių pavaldiniams neaktyvinti veiksmų, kurie turėjo būti aktyvesni“, – sakė N.Maliukevičius.
TSPMI atstovas pažymėjo, kad Estijoje yra valstybės institucija, atskirai užsiimanti valstybės strateginės komunikacijos klausimais, tuo metu Lietuvoje tai ir toliau lieka problema.
„Tai yra amžina mūsų bėda Lietuvoje. Atsiminkime nesėkmes su įvairiomis Lietuvos įvaizdžio strategijomis ir konkursais. Tai yra tikrai didelė problema pas mus, kurios mes nesugebame išspręsti. Strateginė komunikacija. Čia net nereikia šnekėti apie globalius įvaizdžio ar viešųjų ryšių dalykus, tereikia suvokti, kad užsienio politika turi būti labai efektyviai komunikuojama tiek tarptautinei bendruomenei, tiek savo vidaus bendruomenei, tiek tai pačiai Baltarusijai, kuri turėjo būti taip informuota, kad nebūtų sukeltas toks Baltarusijos valdžios nepasitenkinimas“, – teigė N.Maliukevičius.
Pagrasino Lietuvai
Švedų aktyvistai pranešė, kad praeitą mėnesį jie neteisėtai įskrido į Baltarusiją ir ten išmėtė šimtus pliušinių meškiukų su mažais parašiutais ir raginimais suteikti žodžio laisvę bei užtikrinti žmogaus teises.
Iš pradžių Baltarusijos pareigūnai neigė šį incidentą, bet vėliau autoritariškai valdantis prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido karinių oro pajėgų vadą ir pagrasino Lietuvai, be to, Baltarusija išvarė Švedijos ambasadorių. Baltarusija taip pat oficialiai kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą su teisinės pagalbos prašymu padėti ištirti incidentą.
Lietuvos Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyba pradėjo tyrimą dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo.
Iš pradžių Lietuva sakė nieko neturinti informacijos apie šį incidentą, tačiau Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojui pareiškus, jog dėl skrydžio gali būti inicijuota administracinė byla, pasikeitė ir kariškių pozicija. Karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis pareiškė manantis, kad toks skrydis tikriausiai buvo, nors pažeidimas ir nebuvo užfiksuotas.
