„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2012 01 27 /11:05

Valdžia taupo be gailesčio

Ministerijų vadovai, gavę užduotį 4 proc. sumažinti valstybės išlaidas, pagaliau nusprendė, kam užkrauti nesibaigiančio taupymo naštą. Išlaidas braukiusi ranka nepasigailėjo pačių jautriausių sričių: bus mažiau socialinių išmokų ir kompensacijų, nebus investicijų, o policijai teks imituoti darbą.
Vis daugiau pareigūnų bėga iš skurstančios policijos.
Vis daugiau pareigūnų bėga iš skurstančios policijos. / BFL nuotr.
BFL nuotr./Valdininkai mano, kad ne visi varguoliai nusipelnė pašalpų.
BFL nuotr./Valdininkai mano, kad ne visi varguoliai nusipelnė pašalpų.

Praėjusių metų pabaigoje karštligiškai kamšydama 1 mlrd. Lt dydžio skylę, atsivėrusią 2012 metų biudžete, Vyriausybė nesugalvojo nieko geresnio kaip iš viešojo sektoriaus atimti 600 mln. Lt.

Kiekviena ministerija turėjo nuspręsti, kaip suktis su mažesniu biudžetu. Dalis institucijų nuėjo lengviausiu keliu: nurėžė sumas, skirtas įvairioms programoms, o kai kurios ministerijos priėmė sprendimus, kurie skaudžiai atsilieps visiems.

Kirto per išmokas

Dėl taupymo šiemet nepasiturintiems bus išmokėta 50 mln. Lt mažiau socialinių pašalpų ir kompensacijų. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Linos Bušinskaitės, šioje srityje sutaupyti tikimasi ir dėl to, kad šiemet įsigalioja naujas Piniginės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymas, kuris sugriežtins socialinių pašalpų teikimą, kad jos būtų skiriamos tik tiems, kurie iš tiesų nedirba. „Gaunantys pajamas neoficialiai, vadinamuosiuose vokeliuose, yra labai atidžiai stebimi, jie nebeturės teisės gauti socialinės paramos“, – pridūrė ji.

15 mln. Lt mažės išmokos vaikams. Ministerijos atstovė aiškina, kad tikslinant biudžetą atsižvelgta į tai, jog sumažėjo mokyklinio amžiaus vaikų.

Dar 4 mln. Lt nubraukti Vaikų išlaikymo fondui. Šis fondas moka išmokas motinoms, kurios iš  vaikų tėvų negauna priteistų alimentų. L.Bušinskaitė aiškina, kad šiemet tikimasi pagerinti alimentų išieškojimą.

„Sodros“ biudžetas trauksis 10,5 mln. Lt – tiek ketinama sutaupyti įgyvendinant jos struktūrinę pertvarką. SADM sau nubraukė 1 mln. institucijos valdymo išlaidų.

Nedrįso paliesti algų

Ne patys geriausi laikai ateis ir mokykloms: Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nusprendė 35 proc. mažiau nei pernai lėšų skirti mokykloms ir profesinėms mokykloms renovuoti, geltoniesiems autobusams ir kompiuteriams įsigyti. Kokią sumą planuojama sutaupyti, ministerijos atstovai nedetalizavo.

ŠMM ryžosi mažinti mokinio krepšelio lėšas. Tiesa, nedaug – krepšelis traukiasi 1,5 proc. (30 mln. Lt). Baimindamasi mokytojų reakcijos, ministerija suskubo pranešti leidusi savivaldybėms ir mokykloms dalį krepšelio lėšų, skirtų ne pedagogų algoms, panaudoti darbo užmokesčio fondui.

Ministerijai pavaldžioms įstaigoms lėšos mažinamos 3 proc., ŠMM vykdomoms centralizuotoms programoms – vidutiniškai 15 proc. Smurto prevencijos programai nebus skirta 1 mln. Lt.

Dar 11 mln. Lt bus sutaupyta nuo rugsėjo keičiant sutartinių mokinių koeficientus dėl vidutinio mokinių skaičiaus klasėse didinimo.

Aukoja gydytojus rezidentus

Nors gydytojai rezidentai vis labiau viliojami išvykti dirbti į užsienį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepabūgo nurėžti dalį rezidentūros bazėms skiriamų pinigų. Šiemet jų biudžetas bus sumažintas 3,5 mln. Lt. Dar 5,1 mln. Lt nuspręsta neskirti įvairiems investiciniams projektams.

Iš viso SAM biudžetas susitraukė beveik 16 mln. Lt, ministerija „15min“ pranešė sau prisiėmusi didžiausią taupymo naštą: jos veiklai skirtas biudžetas buvo sumažintas beveik 11 mln. Lt.

Valstybinės ligonių kasos biudžetas dėl taupymo sumažintas 6 proc. – 88,7 mln. Lt.

Policija imituos darbą?

Vidaus reikalų sistemai šie metai nebus lengvi. Vidaus reikalų ministerija (VRM) „15min“ nurodė, kad jai ir jos žinioje esančioms įstaigoms asignavimai ir valstybės investicijos šiais metais mažinamos 70 mln. Lt.

Ministro Raimundo Palaičio patarėja Ramunė Hazir „15min“ teigė, kad pirmiausia numatoma mažinti veiklos išlaidas ir darbo užmokesčio fondus. „Bus stengiamasi, kad dėl finansavimo sumažėjimo vidaus reikalų sistemos vykdomos funkcijos nenukentėtų, nors tai pasiekti bus sudėtinga“, – pripažįsta patarėja.

It taip sunkiai besiverčiančio Policijos departamento (PD) biudžetas mažinamas dar 26,1 mln. Lt. Generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis „15min“ sakė, kad bus taupoma karpant darbo užmokesčio fondą. Tačiau tai, anot PD atstovo spaudai Ramūno Matonio, nereiškia, kad mažės pareigūnų algos. „Sutaupyti tikimasi dėl iš tarnybos išeinančių darbuotojų, į jų vietą nauji darbuotojai nebus priimami“, – „15min“ sakė jis.

2011-aisiais iš policijos pasitraukė penkis kartus daugiau pareigūnų, nei buvo priimti į tarnybą. Darbo policijoje per metus atsisakė daugiau kaip 1 tūkst. pareigūnų. Pagrindinė priežastis, vejanti policininkus iš tarnybos, – mažos algos ir didelis darbo krūvis.

Padidinti apsukas pareigūnus privertė pernai gruodį įsigaliojęs Smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Komisariatai buvo užversti pagalbos prašymų, tačiau kovai su smurtu nebuvo skirta nei papildomų lėšų, nei pajėgų. Policijos atstovai neslepia, kad sumažės patrulių gatvėse, pareigūnai lėčiau reaguos į iškvietimus.

Nebus kam gesinti gaisrų

Per galvą teks verstis ne tik policininkams, bet ir ugniagesiams. „Pas mus tokia pat problema kaip ir policijoje: žmonės išeina iš darbo. 700 neužimtų etatų mūsų sistemai yra labai daug“, – „15min“ sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Remigijus Baniulis.

Šių metų departamento biudžetas buvo sumažintas 9,4 mln. Lt, tačiau žadama, kad ugniagesių algos dėl to nenukentės. „Algos niekam nemažės. Tikriausiai nepavyks sukomplektuoti pilnų gelbėtojų ekipažų, tad teks verstis su nepilnomis pajėgomis“, – teigė R.Baniulis.

Jokių investicijų ir statybų

Finansų ministerijos biudžetas šiemet susitraukė 26,5 mln. Lt, institucija beveik 700 tūkst. Lt sumažins išlaidas darbo užmokesčiui ir darbuotojų socialiniam draudimui, 900 tūkst. Lt neskirs Centrinei projektų valdymo agentūrai. Muitinės departamentui beveik 6 mln. Lt, o Valstybinei mokesčių inspekcijai – 6,8 mln. Lt mažinamos išlaidos investicijoms.

Ūkio ministerijai skirti asignavimai mažėja beveik 5 mln. Lt. Pusę milijono ministerija sutaupys iš projektų, susijusių su viešųjų paslaugų teikimu smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. Leidiniams apie turizmą nebus skirta 109 tūkst. Lt. 1,6 mln. Lt mažinamos lėšos Jono Pauliaus II piligrimų kelio programai.

Šiųmetis Teisingumo ministerijos (TM) biudžetas mažėja 6 proc. – 18,8 mln. Lt. 1,5 mln. Lt nebus skirta teisėjams neišmokėtų atlyginimų daliai kompensuoti. Ministerija nusprendė savivaldybėms neišmokėti 0,5 mln. Lt, skirtų valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti. Pačios ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų biudžetai trauksis beveik 10,5 mln. Lt.

Aplinkos ministerija 3,6 mln. Lt mažina asignavimus daugiabučių namų modernizacijai, 0,5 mln. nuspręsta nubraukti nuo sumos, kuri buvo numatyta Lietuvos pasirengimui dalyvauti šiųmetėje parodoje „Expo 2012“. 24,8 mln. Lt mažinamos Europos Sąjungos paramos lėšos, 2 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos.

Asignavimai Žemės ūkio ministerijos išlaidoms šiemet mažėja 90 mln. Lt, turtui įsigyti – 852 tūkst. Lt. Ministerija nusprendė apkarpyti įvairias programas, pavyzdžiui, nuo Kaimo plėtros ir verslo skatinimo programos nubraukta 61,4 mln. Lt, Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programos – 13,7 mln. Lt. Nacionalinės žemės tarnybos techninei bazei atnaujinti nebus skirta 300 tūkst. Lt.

Susisiekimo ministerija 61,5 mln. Lt mažina Kelių priežiūros ir plėtros programos bei investicijų programos lėšas.

Energetikos ministerija 1,8 mln. Lt biudžeto trūkumą taip pat padengs mažindama lėšas programoms.

Užsienio reikalų ministerija, šiemet turėsianti išsiversti su 6 proc. mažesniu biudžetu (14,2 mln. Lt), ketina mažinti visoms veiklos sritims skirtas sumas, išskyrus pasirengimui pirmininkauti ES.

Kultūros ministerija nusprendė nemažinti jai pavaldžių nacionalinių kultūros įstaigų biudžetų. Dėl taupymo 7,5 mln. Lt nebus skirta savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programai, o 4,3 mln. Lt – valstybės kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programai.

Krašto apsaugos ministerija nepatenkinta, kad į šiųmetį jos biudžetą buvo įtrauktos ir tikslinės dotacijos savivaldybėms mobilizacijos funkcijai vykdyti, todėl ministerijos iždas nukentėjo kur kas labiau nei kitų institucijų. Ministerija įspėja, kad trūks pinigų karių aprangai ir amunicijai, transportui ir technikai, pastatų remontui.

Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų