Pastarasis nesusikalbėjimas tarp prezidentūros ir Vyriausybės įvyko Europos Sąjungos mastu sprendžiant nelegalios migracijos iš Baltarusijos krizę.
Norėjo A.Skaisgirytės pasiaiškinimo
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Vakarų nelegitimiu laikomam Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai teigė sužinojęs ne iš prezidentūros.
G.Nausėda aiškino, kad apie vieną minėtų pokalbių mūsų diplomatijos šefui buvo pranešta.
„Mes apie pokalbį informavome. Ir aš tikrai dabar nesileisiu į tokį nesolidų užsiėmimą, kuomet man rodoma, kad žinutė buvo išsiųsta ir žinutė kitoje pusėje buvo peržiūrėta, bet iš kitos pusės aš išgirstu, kad žinutė buvo kažkokiu būdu nematyta.
Iškeliavo į dausas, ar kažkokiu kitokiu būdu liko nepamatyta? Išsiaiškinsime, mes tokias bėdas išspręsime“, – LRT laidai „Dienos tema“ tąsyk kalbėjo šalies vadovas.
Prezidento vyriausioji patarėja Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė keliomis dienomis anksčiau buvo sakiusi, kad prezidentūra apie A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbį žinojo iš anksto ir galėjo derinti to pokalbio linijas.
„Žinių radijuje“ klausiama, ar normali situacija, kad apie tai nežinojo Užsienio reikalų ministerija, patarėja tąsyk atsakė:
„Labai gaila, kad nežinojo, bet dar sykį pasakysiu, kad tiek, kiek būtina, tiek yra kitos institucijos supažindinamos.“
Toks A.Skaisgirytės komentaras supykdė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką konservatorių Žygimantą Pavilionį.
Jis pareiškė, kad komitetas prašys prezidento vyriausiąją patarėją pasiaiškinti.
Idėja kviestis A.Skaisgirytę į Seimą ant kilimėlio – ne pirma tokia.
Nerandant bendros kalbos dėl tam tikrų diplomatinių paskyrimų, G.Landsbergis užsiminė, kad kandidatus atgraso „apklausos“ prezidentūroje, kuriose jų esą klausinėjama apie sąsajas su politikais.
Ne visada aišku, kieno nuomonė
I.Šimonytė užsiminė apie tam tikrą neaiškumą dėl nuomonių, išeinančių iš prezidentūros.
Interviu naujienų agentūrai ELTA premjerė sakė, kad būna situacijų, kai neaišku, ar, tarkime, prezidento patarėjų dėstoma pozicija yra konkrečiai šalies vadovo, ar jų asmeninė.
„Man kartais atrodo sunku suprasti, ar tai yra prezidento nuomonė, ar tai yra prezidento patarėjo nuomonė. Tai ne visada yra aišku“, – naujienų agentūrai ELTA teigė ji, paminėdama, kad problemų pasikalbėti su G.Nausėda jai niekada nebuvo.
I.Šimonytė ne pirmą kartą prabilo apie G.Nausėdos patarėjus.
Štai, liepos pradžioje LRT radijuje kalbėdama apie santykius su prezidentūra, premjerė nurodė, jog jie – darbiniai. Anot jos, įvairiems nesutarimams spręsti yra Konstitucija.
„Kur yra labai aiškiai parašyta, kas už ką atsako, kas ką daro ir kas ko nedaro. Ir būtų geriausia tiesiog konstituciniais pagrindais tuos klausimus spręsti. Todėl kai kartais prezidento patarėjai leidžia sau dalinti pavedimus ministrams, tai aš tikrai nemanau, kad taip turėtų vykti“, – LRT radijui teigė I.Šimonytė.
Kai kartais prezidento patarėjai leidžia sau dalinti pavedimus ministrams, tai aš tikrai nemanau, kad taip turėtų vykti.
Tąsyk ji neatsakė, kokius G.Nausėdos patarėjų pavedimus ministrams turi omenyje, tik pažymėjo, kad įvairius.
Kiek vėliau liepą DELFI TV laidoje I.Šimonytė irgi aiškino, kad prezidentūrai, kaip institucijai (gal labiau prezidento patarėjams), galbūt atrodo, jog jie turi kažkokią galimybę vadovauti Vyriausybei ir ministrams.
Kartu ji pasvarstė, kad tokia situacija gali kilti iš dėl to, kad gal prezidentūroje yra žmonių, kurie įsivaizduoja, kad prezidentas yra šalies viršininkas.
G.Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis 15min sakė, kad kalbėdami viešai prezidento patarėjai išsako šalies vadovo poziciją.
