Į sveikatos teisės institutą susibūrę valdžios kritikai sako pripažįstantys skiepų svarbą senyvo amžiaus ir rizikos grupių žmonėms, bet pasisako prieš tai, kad vakcinos taptų privalomos.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad vakcinos nuo koronaviruso yra svarbios siekiant sustabdyti pandemiją – jos padeda apsisaugoti nuo sunkesnių susirgimų, be to, imunizuoti žmonės rečiau skleidžia virusą.
PSO taip pat pasisako už kaukių dėvėjimą, siekiant apsaugoti nuo viruso perdavimo, bet pabrėžia, kad tai nėra vienintelė priemonė – ji turi būti derinama su fiziniu atstumu, susibūrimų vengimu, tinkama ventiliacija, rankų higiena ir pan.
– Pone Jankūnai, naujai įsteigto Sveikatos teisės instituto misija - padėti Vyriausybei rasti geriausius Covid-19 suvaldymo būdus. Tačiau konferencijoje negirdėjome nė vieno siūlymo, tik teiginius apie tai kas yra daroma netinkamai?
– Kai kuriomis priemonėmis mes neabejojame, taip pat manome, kad visas likusias reikia kruopščiai apsvarstyti, įvertinti jų reikalingumą.
Dėl ko nediskutuojame, tai yra atstumų laikymasis, vėdinimo sistemos, kam, deja, neskiriamas papildomas dėmesys, rankų plovimas ir masinių renginių ribojimai, o ne draudimai.
Visa kita reikia kruopščiai apgalvoti ir vertinti poreikių taikymą.
– Ką reiškia „visa kita“. Iš dabar taikomų priemonių nepaminėjote tik kaukių?
– Taip, kaukės yra vienas tų dalykų, kurių poreikį reikia kruopščiai įvertinti. Matėme visišką absurdą, kai žiemą lauke reikėjo dėvėti kaukes. Puikiai žinome, kad jos nešiojamos dažniausiai netinkamai.
Tai suteikia apgaulingą saugumo jausmą, dėl to ignoruojamos kitos priemonės. Be kita ko, žmonės kaukes dėvi netinkamai. Vienkartines nešioja savaitėmis ar net mėnesiais.
– Pone Jankūnai, jei gyventojai nemoka tinkamai nešioti vienkartinių kaukių, jų reikia atsisakyti, o ne dėti visas pastangas visuomenės švietimui, kaip tai daryti tinkamai?
– Švietimo rezultatus mes matome. Mano vertinimu, visą rizikų valdymą reikia optimizuoti ir sutelkti dėmesį, kur reikia.
Yra vietų, kur kaukių tikrai reikėtų, pavyzdžiui, mažoje prastai vėdinamoje patalpoje, kur daug žmonių.
– Ponia Gerliakiene, reaguojant į pono Jankūno pasakymus dėl apsaugos priemonių naudojimo, ar tai yra sprendimo būdas, siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją?
– Neigti kaukes kaip būdą apsisaugoti nėra labai geras pasirinkimas. Daug mėnesių stebėjau (red. past. – Sveikatos teisių) instituto narių pasisakymus internete, kuriuose jie teigia, kad kaukės iš viso yra nereikalingos, ir tai, jog kai kuriose Skandinavijos šalyse jų nereikia naudoti.
Dabar matome, kokie to rezultatai tose Skandinavijos šalyse. Teko stebėti tendencijas ir statistinius palyginimus, tai rodo, kad Lietuva tikrai neblogai susitvarkė su pandemijos pikais, nepaisant fakto, kad teko ilgai laukti skiepų ir šalies bendruomenė nebuvo tinkamai ir laiku aprūpinta apsaugos priemonėmis.
– Kokia šiuo metu Covid-19 situacija Skandinavijos šalyse?
– Nepaisant fakto, kad skandinavai nuolat demonstravo ypatingą sąmoningumą ir galėjo būti kaip pavyzdys, šiandien matome, kad Norvegija yra tarp šalių, patekusių į raudonąją zoną.
Sergamumas Norvegijoje, o mirštamumas Švedijoje pakankamai didelis, skaičiuojant statistiką 100 tūkst. gyventojų.
R.Jankūnas: Ne raudonuojančios šalys yra svarbiausia. Žiūrėkime, kiek žmonių, sergančių COVID-19 yra ligoninėse.
Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje skaičiuojant kartu, ligoninėse yra tiek pat užsikrėtusių žmonių, kiek apytiksliai visoje Lietuvoje.
A. Gerliakienė: Šios statistikos negaliu nei patvirtinti nei paneigti, bet visų pirma reikėtų atsižvelgti į tų šalių sveikatos sistemos struktūrą. Ji labai skiriasi nuo mūsų šalies.
Tai galimai reiškia, kad ligoniai, kurie turi Covid-19 diagnozę, yra gydomi namie. Ten kiek kitaip nei Lietuvoje veikia slaugos darbuotojų paslaugos.
Lietuvoje daugiau patenka sergančiųjų į gydymo įstaigas, dėl to tikėtina statistika yra kitokia. Nėra korektiška lyginti vieną aspektą ištraukus iš konteksto, nežiūrint į visą sistemą.
– Ponia Gerliakiene, ar teisingai suprantu, kad Skandinavijos šalyse tik labai sunkūs ligoniai patenka į ligoninę, kai tuo metu Lietuvoje į jas guldomi ir lengvesne forma sergantys, ir būtent dėl to statistika visai kitokia.
– Taip.
– Ponia Jankūnai, štai jums argumentas. Kaip yra iš tikro, ar turite tikruosius skaičius, kiek Skandinavijos šalyse lengva ir sunkia forma sergančiųjų, kiek iš jų gydosi namuose?
– Aš turiu ligoninių skaičius, bandžiau aiškintis, kiek jų yra intensyvios pagalbos skyriuose, tačiau ne visų šalių duomenis turiu, juos sunkiau palyginti.
Tačiau kai mes Lietuvoje sakome, kad sergantieji perkraus ligonines, tai matome pavyzdį, kai Skandinavijos šalyse 20 milijonų gyventojų, o kiekis ligoninėse toks pats <...> skaičiai tikrai nebus Lietuvos naudai.
Sako nekorektiška lyginti tik vieną rodiklį. O ar korektiška lyginti raudoną zoną? Man ir kitiems nėra svarbu, kiek yra užsikrėtimo atvejų. Tai nėra sergantys žmonės, tai tiesiog atvejai.
– Pone Jankūnai, gal, kaip sakote, atvejų nebūtų tiek daug, jeigu žmonės skiepytųsi?
– Nesutinku su tuo. Patikrinau Skandinavijos šalių statistiką, visose jų paskiepytų procentas yra mažesnis negu Lietuvoje.
Skandinavai skiepijo tuos, ką reikia – rizikos grupes, ir tokiu būdu gavo geresnius rezultatus, kai tuo metu Lietuvoje buvo skiepijami kas papuolė.
Man akivaizdu, kad paskiepijus garbingo amžiaus žmogų naudos daugiau nei paskiepijus tūkstantį jaunų žmonių.
– Pone Jankūnai, pakartosiu savo klausimą. Jeigu Lietuvoje būtų skiepijęsi visi, kam priklauso, gal mirtingumo skaičiai Lietuvoje būtų kitokie? Lietuvoj pradėjome skiepyti taip pat nuo rizikingiausių įvairaus amžiaus žmonių ir judėjome link jaunesnių. Ar nemanote, kad problema yra ta, kad jie tiesiog nesiskiepijo?
– Galiu sutikti. Reikėjo didesnių pastangų, skiepyti rizikos grupes, tai galėjo duoti rezultatų.
Nemanau, kad tai būtų visiškai apsaugoję nuo padidėjusio mirtingumo, nes tam įtakos turėjo ir kitų ligų gydymo sutrikimai.
Visą interviu ir daugiau aktualijų laidos „15/15“ įrašų rasite videogalerijoje.
