Remiantis mokslininkų atliktoje analizėje pateikta statistika, 2013 m. registruoti 1077 nusikaltimai, susiję su narkotikų platinimu, pernai šis skaičius buvo perpus mažesnis – pradėta 510 tyrimų dėl narkotinių medžiagų platintojų. Tyrimų dėl disponavimo narkotikais per tą patį laikotarpį išaugo nuo 1411 iki 1993.
Narkotikų politikos ekspertas iš koalicijos „Galiu gyventi“ Girvydas Duoblys sako galintis šiuos skaičius vertinti tik subjektyviai, nes tiksliai nežino policijoje formuojamų užduočių.
„Bet iš statistikos akivaizdu, kad policija nuėjo lengviausiu keliu – gaudo nepiktybinius vartotojus, o į piktybinius, narkotikų platintojus, matyt, pradėjo žiūrėti pro pirštus, nes juos pagauti yra daug sudėtingiau, reikia įdėti daugiau darbo“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis sako, kad mokslininkų statistika netiksli ir pateikia kiek kitokius skaičius. Jis, kaip ir mokslininkai, pateikia skaičius iš Informatikos ir ryšių departamento (IRD) renkamos nusikalstamumo statistikos. Tačiau patikslina, kad 2016 metais keičiant sistemą įsivėlė klaida ir IRD rodo kiek klaidingą informaciją, tai yra supainioti metai.
Nepaisant to, kuri, mokslininkų ar policijos, pateikiama statistika yra teisinga, tendencija akivaizdi – pradėtų tyrimų dėl narkotikų platinimo skaičius mažėja.
Šiemet situacija, anot policijos, pasitaisė ir per sausio–rugpjūčio mėnesius jau pradėti 437 tyrimai dėl platinimo, tai 60 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau vis tiek mažiau nei 2015-aisiais ar dar ankstesniais metais.
Kas laukia jaunimo?
Lygiai prieš metus valstiečių-žaliųjų pirmininkas Ramūnas Karbauskis delfi.lt konferencijoje rėžė, kad „žolę“ rūkantis jaunimas turi žinoti, kas jų laukia ir kad narkotikų vartojimas gali baigtis labai skaudžiomis pasekmėmis.
Per 2017 metus su skaudžiomis pasekmėmis susidūrusių nepilnamečių skaičius išaugo 2,12 karto, itin didelis augimas pastebėtas ir jaunimo grupėje nuo 18 iki 29 metų, per vienerius metus šioje kategorijoje patekusių jaunuolių skaičius išaugo 1,73 karto ir siekė 1385 asmenis.
O kas šių tūkstančių jaunuolių laukia? Anot 7 ekspertų, parengusių „Teisės, sveikatos ir socialinės sistemos, susijusių su narkotikų politika Lietuvoje analizę“, šiandien Lietuvoje, įkliuvusių su narkotikais jaunuolių, tikėtina, laukia kriminalinė karjera.
„Tendencijos grėsmė pasireiškia tuo, kad į baudžiamąjį persekiojimą patenka nepilnamečiai, jaunimo kategorijai priklausantys asmenys, kurie tampa nusikalstamumą palaikančiu veiksniu. Nepilnamečiams ir jauniems asmenims užtikrinama kriminogeniškai aktyvios asmenybės karjera, „naujas kraujas“ ateities nusikalstamumui.
Taip pat svarbu įvertinti Lietuvos jaunimo (kaip socialinės grupės) nykimo tendenciją, šiuo atveju ją nukreipiant į griežto persekiojimo bausmių vykdymo sistemą, jaunimo grupė deaktyvuojama ir socialiai žalojama“, – teigiama analizėje.
G.Duoblys situaciją nupiešia dar paprasčiau: eidami dabartinės politikos keliu mes kriminalizuojame savo ateities kartą.
„Mes kriminalizuojame savo ateitį, jaunimą, – sakė jis. – Mūsų koalicijos „Galiu gyventi“ pozicija: bet koks psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra rizikingas. Bet bausti žmones už tų medžiagų vartojimą yra kriminalas. Ką matome iš tų skaičių, matome, kad 2 tūkst. jaunų žmonių Lietuvoje gavo baudžiaką ir jų tolimesnė perspektyva komplikuojasi, jie negali stoti į kariuomenę, būti policininkais, pilotais. Mes dėl menkniekio užkertame kelią jaunimui siekti savo svajonių“, – sako jis.
Tiesa, 15min pateiktuose atsakymuose iš policijos aiškinama, kad griežta įstatyminė bazė padeda kontroliuoti narkotikų problemą.
„Policija į narkotikų problemą žvelgia sistemiškai ir kompleksiškai. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tiek turint tikslą jas platinti, tiek ir neturint tikslo jas platinti yra efektyviai kontroliuojama, o griežta įstatyminė bazė užtikrina šio reiškinio kontrolę“, – rašoma policijos pateiktame atsakyme.
Pirmasis baudžiakas
Beje, aptariamoje analizėje pastebima ir dar viena įdomi tendencija – daugiau nei perpus sumažėjo įkliuvusių su narkotikais, kurie anksčiau jau buvo nusikaltę.
„Taigi galime daryti prielaidą, kad į baudžiamąjį persekiojimą patenka asmenys, kurie nepasižymi recidyviškumu. Kartu keltinas klausimas dėl alternatyvių priemonių kūrimo, bendruomeninių sankcijų, poveikio priemonių, nukreiptų į asmens elgesio keitimą, rizikos pakartotinai nusikalsti įvertinimą. Tenka konstatuoti, kad būtent šių priemonių Lietuvoje beveik nėra, todėl tikslinga plėtoti ir diegti inovatyvias su baudžiamuoju persekiojimu nesusijusias poveikio priemones.
Kita svarbi tendencija, tai 2017 m. išaugęs nusikaltusiųjų, kurie padarė nusikalstamą veiką būdami narkotinio apsvaigimo būklės, skaičius. Tad keltinas klausimas, ar veiksmingai formuojama baudžiamoji politika, kai narkotikų vartotojus bandome „gydyti“ baudžiamuoju persekiojimu, kiek tokios priemonės duoda rezultatą“, – rašoma analizėje.
Anot G.Duoblio, didžioji dalis visuomenės labai neteisingai įsivaizduoja narkotikų vartotoją ir, jei paklaustume, kas blogiau, vagis ar narkomanas, turbūt du trečdaliai žmonių nedvejodami įvardintų pastarąjį.
„Pas mus narkotikų vartotojo įvaizdis toks: bomžas, pavojingas, vagis, plėšikas ir panašiai. O objektyvi situacija kitokia, narkotikų vartotojai į žiniasklaidą patenka, kai jau yra užribyje. O realus narkotikų vartotojų portretas: 20–40 metų asmuo, uždirbantis nemažai pinigų, einantis į darbą, paprastai tariant, normalus žmogus. Bet visuomenei tas narkomanas pavojingas, jis neaiškus ir jo reikia bijoti“, – teigia pašnekovas.
Realus narkotikų vartotojų portretas: 20–40 metų asmuo, uždirbantis nemažai pinigų, einantis į darbą, paprastai tariant, normalus žmogus.
„Valstiečius“ situacija tenkina
Visas Vakarų pasaulis jau pripažino – karas su narkotikais pralaimėtas, tad psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos sprendimas per kriminalinę prizmę yra neveiksmingas. Tačiau Lietuva renkasi kaimynių iš Rytų kelią, kur narkotikų vartojimas ir toliau sprendžiamas kietu teisėsaugos kumščiu.
„Normalus pasaulis psichoaktyvių medžiagų vartojimą mato kaip sveikatos ir socialinę problemą. Yra krūva duomenų, įrodymų, kad būtent taip ir yra. O Lietuvoje mes kriminalizuojame ir kuriame dar daugiau problemų.
Mes dirbame festivaliuose, turime iniciatyvą „Be safe lab“, mes teikiame informacinę ir psichologinę pagalbą žmonėms, kurie perdozuoja. Dalis perdozavusių žmonių bijo kreiptis pagalbos į medikus ar į profesionalus, nes bijo būti nubausti. Tai užkarda tvarkyti savo sveikatą.
Čia sukuriamas gumulas problemų, kai tos problemos eina į pogrindį ir tik plečiasi. Tie pūliniai gali sprogti neprognozuojamomis linkmėmis“, – tvirtina G.Duoblys.
Šios kadencijos Seime liberalė Aušrinė Armonaitė jau du kartus teikė pataisas siekdama dekriminalizuoti disponavimą narkotikais neturint tikslo jų platinti, tačiau abu kartus iniciatyva atsimušė į „valstiečių“ sieną.
„Nesakyčiau, kad situacija tenkina Seimą. Intensyviai dirbome su įvairiomis Seimo frakcijomis prieš abu balsavimus dėl dekriminalizavimo. Pirmo balsavimo metu prieš pataisą balsavo dar ir kitų frakcijų atstovai, kai vyko antras balsavimas, prieš dekriminalizavimą balsavo išskirtinai valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovai“, – sakė G.Duoblys.
Jis priduria apie paradoksalią situaciją, kai valstiečių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, puikiai suprantantis problemos esmę, palaiko dekriminalizavimą, tačiau jo partija balsuoja prieš.
Nauda narkomafijai
Ironiškiausia, kad prieš dekriminalizavimą balsuojantys „valstiečiai“ kaip pagrindinį argumentą įvardina tai, kad šis sprendimas atvertų kelią narkomafijos suklestėjimui, tačiau būtent esant dabartiniam reglamentavimui įkliūva vis mažiau prekeivių.
„Visiškai sutinku su jūsų pasakyta paralele tarp Lietuvos ir Rusijos. Pavyzdžiui, metadono programa Lietuvoje sunkiai skinasi kelią ir kiekvienais metais jai vis mažėja finansavimas, o Rusijoje metadonas išvis uždraustas.
Galime panagrinėti tokią sąmokslo teoriją. Jei žmogus dalyvauja metadono programoje, jis nebevartoja heroino. Vieninteliai, kam tai yra nuostolis, – narkotikų prekeiviai, nes mažėja jų pelnas. Tai, kad tik šiais metais lyg ir bandoma pradėti metadono programą kalėjimuose, labai simbolinis faktas. Žurnalistai gavo krūvą informacijos, kas valdo kalėjimus. Kodėl metadono programos nebuvo kalėjimuose? Nes narkomafija tikrai yra užvaldžiusi kalėjimus ir jie metadono tiesiog neįsileidžia“, – svarsto G.Duoblys.
Minėtoje analizėje dar ir atkreipiamas dėmesys, kad nors narkotikų platinimas yra sunkus nusikaltimas, už kurį reikia bausti atgrasančiomis bausmėmis, Lietuvoje griežti įstatymai lemia ir neproporcingas bausmes.
„Tokiu pavyzdžiu galėtų būti situacija, kai asmuo tarpininkauja ir padeda įsigyti narkotikų arba neatlygintinai „pavaišina“. Proporcingumo atžvilgiu tai nėra lygu „profesionalaus“ narkotikų prekeivio veiklai, tačiau už tokius veiksmus (pvz., įgijimas narkotikų iš prekeivio ir jų pardavimas galutiniam adresatui) traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiama realia laisvės atėmimo bausme“, – rašoma analizėje.
Šiuo metu pagal įstatymą pagailėti narkotikų platintojų negalima jokiu atveju, net jei buvo pasidalinta kanapių suktine. Be abejo, teismai dar nėra praradę sveiko proto ir negriauna vaikams gyvenimų siųsdami juos į kalėjimą už suktinę, tačiau dėl platinimo už grotų pakliūva 82,9 proc. visų teismuose atsidūrusių žmonių.
Policija kovoja ryžtingai
Policija vertindama situaciją susikoncentruoja į šių metų rezultatus ir mini, kad pradėtų tyrimų skaičius išaugo dėl proaktyvios policijos veiklos, nes nusikaltimai su narkotikai priskiriami prie latentinio nusikalstamumo.
„Konstatuotina, kad išaugusį nustatytų disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis atvejų skaičių nulėmė policijos pajėgų perskirstymas ir aiškių uždavinių nustatymas: įgyvendinus teritorinių policijos įstaigų veiklos organizavimo pakeitimus, žymiai padaugėjo policijos pajėgų gatvėse, aktyviai vykdomos viešosios tvarkos užtikrinimo bei prevencijos funkcijos, nuolat atliekama kriminogeninės situacijos stebėsena, nustatomi nusikalstamumo židiniai konkrečioje teritorijoje, analizuojama informacija apie nusikalstamas veikas linkusius daryti asmenis ir kt.“, – teigia policijos atstovai.
Policija atkreipia dėmesį, kad vienas iš jų prioritetinių uždavinių – sunkių ir labai sunkių organizuotų grupių daromi nusikaltimai, tarp jų ir narkotikų platinimas.
„Ši veiklos sritis priskiriama specializuotų kriminalinės policijos padalinių kompetencijai. Siekiant užkirsti kelią narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui kriminalinės policijos veikla yra orientuota ne į pavienių nusikaltimų išaiškinimą, t.y. ne tik eilinių gatvės prekeivių eliminavimą, bet į viso platintojų rato nustatymą, narkotikų tiekimo kanalų, tinklo ir paskirstymo infrastruktūros identifikavimą.
Tokiu būdu, vienu tyrimu užkertamas kelias kelių ar keliasdešimties gatvės prekeivių veiklai, į gatves nepatenka dešimtys ar šimtai kilogramų narkotikų, sėkmingai pabaigiami tyrimai eliminuoja iš visuomenės šiuos nusikaltimus vykdančius asmenis nuo 2 iki 15 metų laikotarpiui.
Kryptingos veiklos dėka, policijos operacijų metu vis dažniau išimami labai dideli kiekiai narkotinių medžiagų, o tyrimai atliekami organizuotų grupių ar net nusikalstamų susivienijimų atžvilgiu. Pavyzdžiui, vien per 2018 m. sausį–rugpjūtį pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje (2017 m. tą patį laikotarpį – 2 ikiteisminiai tyrimai).
Pažymėtina, kad šios nusikalstamumo srities vienas nusikalstamumo statistinis rodiklis pilnai neatspindi policijos įdirbio, būtina individualiai vertinti pasiekto rezultato mastą – koks tyrimo metu išimtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, kokio pavojingumo organizuotai grupei suduotas smūgis, kokiam paplitimui užkirstas kelias ir pan.“, – teigia policija.
