„Mes matome, kad pastatytos kai kurios įmonės – ir nenorėčiau tik įvardinti pavadinimų, jūs galite patys pasidomėti, kurios yra paskutinės pastatytos, naudojant biokurą – tose naujose elektrinėse, gaminančiose šilumos energiją, kaina yra mažesnė puse procento, lyginant su pagaminta, naudojant dujas. Nors mes puikiai žinome, kad savikaina yra beveik du kartus mažesnė. Mes negalime leisti, kad valstybėje tokie dalykai būtų“, – trečiadienį žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė ministras pirmininkas.
„Kitą kartą galbūt geriau sustabdyti procesą keliems mėnesiams, bet pasiekti teigiamą rezultatą, negalime su tokiais dalykais taikstytis ir tikrai aš nesitaikstysiu“, – pridūrė premjeras.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad atliekų deginimo gamyklos bus statomos, tik gavus specialųjį statusą, o 51 proc. tokių bendrovių akcijų priklausys valstybei.
Pasak A.Butkevičiaus, Vyriausybės nutarimas galios Vilniaus ir Kauno miestuose statomoms atliekų deginimo gamykloms.
„Diskusija vyko dėl šilumos energetikos pertvarkos, daugiau susieti su Vilniaus ir Kauno miestais, ir šiandien priimtas nutarimas leis kurti specialiosios paskirties akcines bendroves, kuriose 51 proc. akcijų priklausys valstybei, 49 proc. galės priklausyti ir privačiam verslui, taip pat ir savivaldybėms“, – aiškino premjeras.
Valentinas Mazuronis: atliekų deginimą jėgainėse turi kontroliuoti valstybė
Suomijos koncerno „Fortum“ komunalines atliekas deginanti termofikacinė jėgainė Klaipėdoje gali likti vienintelė tokia privati elektrinė Lietuvoje, nes tokias jėgainės Vilniuje ir Kaune ateityje nori valdyti valstybė. Naujausias Vyriausybės sprendimas atveria kelią „Lietuvos energijos“ projektams, tačiau gali užkirsti kelią koncerno „Icor“ kartu su Vilniaus šilumos tinklais planuojamai statyti jėgainei Vilniuje.
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Aplinkos ministerijos idėjai, kad valstybė perimtų komunalines atliekas deginančių jėgainių kontrolę ir šios veiklos planavimą. Tokiu atveju, atliekas deginančios jėgainės privalėtų gauti valstybinės reikšmės objekto statusą, o valstybei jose turėtų priklausyti 51 proc. akcijų.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis Vyriausybės posėdyje sakė, jog kogeneracinės jėgainės turėtų sudeginti tiek atliekų, kiek susidaro šalyje, ir jų neimportuoti.
„Lietuva neturėtų tapti atliekų traukos valstybe“, – teigė V.Mazuronis
„Lietuva neturėtų tapti atliekų traukos valstybe“, – teigė V.Mazuronis.
Išimtis – „Fortum“
Anot jo, išimtį dėl kapitalo kilmės siūloma numatyti tik „Fortum“, antraip šią jėgainę Klaipėdoje tektų nacionalizuoti.
„Kalbama apie jau pastatytą „Fortum“ deginimo gamyklą, nes jeigu jai naudotume šitus pačius kriterijus, tai reikštų jos akcijų išpirkimą arba nacionalizavimą“, – sakė aplinkos ministras.
„Reikia pasakyti tiesiai šviesiai, kad iki šiol buvusios Vyriausybės nebuvo nustatę jokios tvarkos, jokios galimybės valstybei įtakoti šitą procesą, traktuojant, kad tai yra normalus verslas, kuris gali vystytis, kaip jam atrodo reikalinga. Manau, kad dėl to mes turime pradėjusį važiuoti traukinį, „Fortum“ pastatytą atliekų deginimo gamyklą, kuri iš esmės jau yra pastatyta du kartus didesnė negu planuota. Turime apsispręsti, ar mes šioje situacijoje pabandome pakeisti iniciatyvą“, – sakė aplinkos ministras.
Bus daugiau jėgainių
Pasak jo, pagal nacionalinę energetikos strategiją, atliekų deginimo jėgainės dar turi būti pastatytos Vilniuje ir Kaune. Anot V.Mazuronio, vien Vilniuje yra du-trys investuotojai.
„Jeigu leisime savieigą sakydami, kad ribojama laisva konkurencija ar panašiai, atidarysime vartus atliekų įvežimui į Lietuvą, deginimui ir naudojimui kaip kuro“, – tvirtino V.Mazuronis.
Jeigu leisime savieigą sakydami, kad ribojama laisva konkurencija ar panašiai, atidarysime vartus atliekų įvežimui į Lietuvą, deginimui ir naudojimui kaip kuro“, – tvirtino V.Mazuronis
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos pakeitimams, nors užvirė diskusija, ar išimtis „Fortum“ ir kiti numatomi ribojimai nepaskatins ginčų teismuose.
Aplinkos ministerija siūlo, kad atliekas deginanti šilumos ir elektros gamybos jėgainė valstybinės reikšmės objektu būtų pripažįstama, jei degintų daugiau nei viename regione susidarančias atliekas, jos 51 proc. akcijų priklausytų valstybei.
Alinkos ministerija dar turės suderinti dokumentą su Teisingumo ministerija. Teisininkai labiausiai nesutaria dėl nuostatos, kad valstybė turėtų kontrolinius tokių įmonių paketus ir ar tai užtektų nustatyti Vyriausybės nutarimu, ar įstatymu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas vasario viduryje atvėrė kelią koncerno „Icor“ ir Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės „Reenergy“ 240 mln. litų vertės atliekų deginimo gamyklos statybai Vilniuje. Teismas patvirtino sausio 20 dieną pasirašytą taikos sutartį tarp Statybos inspekcijos, Vilniaus savivaldybės administracijos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro.
Šis sprendimas sujaukė valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ planus Vilniuje ir Kaune investuoti į šilumos gamybą, derinant tiek atliekų, tiek biokuro, tiek dujinius pajėgumus.
51 proc. „Reenergy“ akcijų valdo Nyderlanduose registruota su „Icor“ susijusi įmonė „Helvita Holding“, – 49 proc. – Vilniaus savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai.
