2015 09 29 /14:24

Vieni politikai nori didesnių algų ir pensijų, kiti ragina taupyti

Vyriausybei pradėjus svarstyti kitų metų biudžeto projektą, dalis koalicijos partnerių pareiškė jam nepritarsiantys, nes per mažai didinami atlyginimai ir pensijos, o opozicija priekaištauja, kad netaupoma ir siūlo mažinti biudžeto deficitą. Premjeras atkerta, kad politikai prieš rinkimus negali elgtis neatsakingai.
Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Darbo partijos pirmininko Valentino Mazuronio nuomone, kitų metų biudžete numatoma per mažai lėšų minimalios algos, pensijų ir mokytojų atlyginimų kėlimui. Pasak jo, kol nebus pasiektas bendras valdančiųjų susitarimas šiais klausimais, „darbiečių“ frakcija ir partijos deleguoti ministrai tokio biudžeto palaikyti negali.

„MMA, pensijų, mokytojų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimų didinimas yra pagrindiniai mūsų prioritetai, formuojant kitų metų biudžetą. Šiuo metu nė vienu iš šių klausimų siūlomi sprendimai Darbo partijos netenkina. Mes pasirengę derėtis ir kartu ieškoti bendro sprendimo,“ – pranešime spaudai teigė V.Mazuronis.

Pasak jo, darbas koalicijoje jau parodė, jog norint galima susitarti.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad Vyriausybei pradėjus svarstyti 2016 metų biudžetą, nė vienas ministras nekėlė klausimo dėl dar didesnio MMA didinimo.

„Vis dėlto negalima taip elgtis – sakyčiau nepamatuotai, neįvertinant, koks bus poveikis ekonominei, socialinei sferai. Mes Vyriausybėje esame jau susitarę ir pritarę, kad darbo pajamoms mokestinę naštą mažinsime per neapmokestinamo pajamų dydžio didinimą tiems žmonėms, kurie uždirba iki 928 eurų. Kitas pasirinktas kelias yra didinti neapmokestinamą pajamų dalį už kiekvieną vaiką“, – LRT televizijai sakė premjeras.

Jo teigimu, smulkusis verslas, ypač regionuose, jau 2017 metais stabdytų veiklą, jei MMA būtų didinama pagal Darbo partijos siūlomą planą.

„Manau, kad tai yra daugiau toks priešrinkiminis šūkis. Man tai pirmiausiai kelia susirūpinimą. Neduok Dieve, tokiam žingsniui būtų pritarta“, – sakė A.Butkevičius.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Algirdas Butkevičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Algirdas Butkevičius

„Tvarkiečių“ frakcijos vadovas Petras Gražulis BNS teigė abejojantis, ar reikia taip sparčiai didinti krašto apsaugos finansavimą: „Gal socialinėms reikmėms, minimaliems atlyginimams, darbo užmokesčiui kelti reikėtų surasti lėšas“.

Pasak jo, kitais metais reikėtų daugiau lėšų numatyti kelių priežiūrai: „Pažiūrėkite, kas su keliais darosi, situacija yra tragiška“.

Esame Europos Sąjungos šalis, kur didžiausias skurdas yra, – teigė P.Gražulis.

Parlamentaras taip pat siūlo kiek daugiau padidinti MMA: „Bet neblogas variantas yra ir siūlomui 350 eurų“.

P.Gražulis taip pat remia pensijų didinimo idėją. „Esame Europos Sąjungos šalis, kur didžiausias skurdas yra“, – teigė jis, pabrėždamas, kad valdžiau labiau rūpinantis šalies gyventojų gerove, ims mažėti emigracija.

Jis nesutinka, kad kitais metais dar labiau reikia mažinti biudžeto deficitą. „Čia nėra didelė problema. Yra infliacija. Visos Europos Sąjungos šalys nėra subalansavusios jo. Tuos reikalavimus dėl 2 proc. išlaikome“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, opozicijos lyderis Andrius Kubilius sakė nematantis pastangų mažinti deficitą, siekiant subalansuoto biudžeto.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Andrius Kubilius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Andrius Kubilius

„Ši Vyriausybė nori sau tokio atsipalaidavimo paskutiniais metais. Antra – matome labai stipriai sumažinta planą, kiek kitąmet bus įsisavinta Europos Sąjungos lėšų – kažkodėl jos suplanuotos mažesnės negu šiais metais. Čia matome Vyriausybės neveiklumo rezultatus, kuriuos ji jau turi pati pripažinti, kad nesugeba laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšų“, – BNS teigė A.Kubilius.    

Jis mano, kad 2016-ųjų biudžetui įtakos turi tai, kad jis – paskutinis prieš rinkimus į Seimą 2016 metais.

„Yra požymių. Daug dalykų žadama didinti – ir minimalios mėnesinės algos, ir neapmokestinamų pajamų dydžio. Tai kainuoja biudžetui. Ar tai yra iš tikrųjų racionaliai suplanuota, dar negalima pasakyti – nematome visų skaičių, bet tai, kad Vyriausybė ir toliau neplanuoja mažinti deficito – tai čia matome didelį neigiamą kitų   metų biudžeto požymį – žinant, kad Lietuvoje būtina subalansuoti biudžetą ir  kaupti  rezervą“, – teigė parlamentaras.

Opozicijai priklausančių liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulis taip pat mano, kad tai yra rinkiminis biudžeto projektas.

Opozicijai priklausančių liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulis taip pat mano, kad tai yra rinkiminis biudžeto projektas.

„Esminis dalykas, kuris krenta į akis – neišvengiamai jaučiasi 2016 metų Seimo rinkimų kvapas.

Dabartinė Vyriausybė eina lengvabūdišku keliu, piešdama per optimistines kitų metų biudžeto pajamas. Pagal įvairius signalus numatomas eksporto lėtėjimas, yra signalai, kad BVP kitų metų prognozės, kuriomis remiamasi sudarant biudžetą, yra per optimistinės“, – BNS sakė E.Masiulis.

Pasak jo, kitų metų biudžeto pajamos nėra didesnės, o išlaidos – priešingai – didinamos. E.Masiulis siūlo mažinti deficitą, mažinant valstybės valdymo išlaidas, didinti valstybinių įmonių dividendus.

Liberalų sąjūdžio vadovas siūlo prieš rinkimus nekalbėti apie pensijų didinimą, nes tokios kalbos veda prie tam tikro finansinio chaoso.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis