„Manome, kad šitas projektas – įtraukimas Europos stabilumo mechanizmo į Graikijos atgaivinimą viena ar kita forma, tiesiogiai duodant paskolas ar per vertybinius popierius, yra per daug rizikingas ir pavojingas. Yra per daug dalykų, liudijančių, kad graikai neišpildys tų visų sąlygų. O tai reiškia, kad Lietuvos dalis yra rizikos erdvėje“, – penktadienį Seime žurnalistams pareiškė „darbiečių“ vadovas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
„Socialdemokratai į visą šitą procesą – į Graikijos krizės išsprendimą – žiūri optimistiškiau nei Darbo partija“, – pridūrė politikas.
V.Mazuronio teigimu, gelbėjant Graikiją, Lietuvai papildomų išlaidų nebus, bet „prarasti įmokėtus pinigus galimybė yra“.
„Graikijoje du pirmi žingsniai buvo nesėkmingi ir yra prielaidos, kad ir trečias bus toks pat“, – pridūrė V.Mazuronis.
Tačiau jį politinę tarybą pakviestas finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad visos euro zonos valstybės jau pasimokė iš nesėkmingų pirmųjų dviejų baldymų padėti Graikijai.
„Trečias kartas yra kitoks. Prmiausia, jis kitoks pagal tai, kaip viskas vyksta. Trečioji paramos schema sukonstruota pagal principą „žingsnis po žingsnio“ – žingsnis iš vienos pusės, žingsnis – iš kitos. Visos valstybės jau pasimokė iš tų pirmųjų nelabai sėkmingų programų ir todėl visi, o ne vien Lietuva, nori turėti garantijas, kad jų indėlis – sunešti pinigai į ESM nepradingtų. Manau, tos garantijos, kurios yra numatytos, yra žymiai rimtesnės negu buvo anksčiau“, – žurnalistams teigė R.Šadžius.
Valdančiųjų partijų politinės taryboje penktadienį Graikijos klausimą aptarė tik socialdemokratai ir „darbiečiai“ – „tvarkiečiai“ pasitarime nedalyvavo.
„Tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas BNS sakė, jog partijos pozicija yra tokia, kad „paprastiems graikams reikia padėti“.
„Jie yra visiškai ne prie ko. Ši vyriausybė yra tik pradėjusi darbą, jinai atsakinga už didžiules skolas, sukauptas kitų vyriausybių“, – BNS teigė R.Paksas.
Pasak jo, visa partijos vadovybė atostogauja, todėl niekas neatvyko į politinės tarybos pasitarimą.
„Aš esu atostogose, kaip ir kiti du mūsų partijos nariai – Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis ir frakcijos seniūnas Petras Gražulis. Vieno nėra Lietuvoje, o kitas, nežinau, ar yra“, – aiškino R.Paksas.
Anot jo, šį kartą iš anksto nebuvo derinamas nei pasitarimo laikas, nei darbotvarkė: „Šįkart buvo kažkaip ne taip – atėjo žinutė, kad bus politinė taryba apie Graikiją. Niekas neklausė – ar gali, ar negali“.
ESM valdytojų tarybos posėdyje 19 euro zonos šalių finansų ministrai penktadienį balsuos, ar pritarti paramai Atėnams iš ESM. Balsavime dalyvaus ir R.Šadžius, kurį Vyriausybė ketvirtadienį įgaliojo balsuoti už derybas su Graikija.
Graikija liepos 13 dieną užsitikrino finansinės pagalbos susitarimą su euro zona, kurio lėšos bus skiriamos iš ESM. Pirminis siūlymas yra trejų metų programa, kurios vertė gali siekti iki 86 mlrd. eurų.
Graikija liepos 13 dieną užsitikrino finansinės pagalbos susitarimą su euro zona, kurio lėšos bus skiriamos iš ESM. Pirminis siūlymas yra trejų metų programa, kurios vertė gali siekti iki 86 mlrd. eurų.
Lietuva į ESM fondą jau pervedė 65,44 mln. eurų, o iš viso per penkerius metus į jį perves 327,2 mln. eurų.
Šiuo metu ESM finansinė parama jau yra suteikta Ispanijai ir Kiprui. Pasak finansų ministro, Ispanijai jau yra pradėjusi grąžinti šitas lėšas, o Lietuvos Vyriausybė yra neseniai pritarusi tam, kuri būtų leidžiama Ispanijai anksčiau laiko grąžinti 2,4 mlrd. eurų. Rudenį Kiprui bus panaikintos paskutinės kapitalo judėjimo kontrolės priemonės.
