NSGK narys valstybes, slepiančias informaciją apie CŽV kalėjimus, lygino su prasikaltusiais vaikais, kurie slepia savo nuodėmes, tačiau tiesa apie nusižengimą vis tiek anksčiau ar vėliau išvysta dienos šviesą.
„Norėtųsi tikėti, kad būtų taip, – sakė parlamentaras, paklausas, ar Lietuva irgi vieną dieną prisipažins apie CŽV kalėjimą. – Kaip mes žinome, Laurinkus savo laiku kreipėsi į prezidentą Paksą dėl įkūrimo tokių institucijų, R.Paksas atsisakė, kad būtų įkurti tie kalėjimai, bet, mano manymu, tie saugumo vadovai, valstybės vadovai, kurie buvo nuvertus Rolandą Paksą, kalba ne viską arba ne visą tiesą sako.“
Pripažinimas, kad Lietuvoje, o ir kitose Europos valstybėse veikė CŽV kalėjimai, esą užkirstų kelią panašių pažeidimų pasikartojimui.
„Tai yra, mano manymu, neabejotinas nusikaltimas žmogiškumui, visoms žmogaus teisių konvencijoms. Jeigu tokie dalykai iš tiesų buvo ir jie yra neatskleisti, tai yra pagrindas tokiems panašiems dalykams kartotis“, – sakė parlamentaras.
Jo teigimu, prielaidų, kad Lietuvoje buvo CŽV kalėjimas, yra.
„Komitetas (NSGK) tirdamas tuos klausimus, manau, padarė tiek, kiek galėjo padaryti, bet kalbant apie kitas institucijas, konkrečiai apie Generalinę prokuratūrą, aš manau, kad nebuvo viskas padaryta. Tie žmonės, kurie akivaizdžiai žino šiandien daugiau negu kalba, jie šiandien arba nekalba, arba kalba ne viską, ką žino. Tai mano įspūdis toks. (...) Nekontroliuojami skrydžiai tai juk buvo, kas tuos skrydžius ir medžiagą vežė ir kas Lietuvoje tai žinojo, pavardės irgi yra žinomos. Patalpos, kurios buvo įrengtos ir galėjo būti panaujamos, taip pat buvo. Taip kad prielaidų yra tikrai labai daug“, – sakė NSGK narys V.Mazuronis.