Tokius duomenis atskleidė naujienų portalo 15min užsakyta apklausa, atlikta tyrimų bendrovės „Norstat LT“.
Tyrimo metu tūkstančio pilnamečių Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie gintų Lietuvą, prireikus ir ginklu, jei ją užpultų Rusija.
Teigiamai atsakė 52 proc. apklaustųjų – iš jų 68 proc. sudaro vyrų ir 38 proc. moterų.
39 proc. moterų ir 14 proc. vyrų teigė, kad gintų Lietuvą, bet tai darytų dalyvaudami neginkluotame pasipriešinime.
Tarp karo prievolininkų – vyrų nuo 18 iki 55 metų amžiaus – pasiryžimą prireikus ir ginklu ginti Lietuvą deklaravo 71 proc. apklaustųjų.
Tyrimo metu „Norstat LT“ internetu apklausė tūkstantį Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų amžiaus. Apklausa atlikta kovo 16–22 dienomis.
„Labai teigiamas įspūdis“
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad žmonių ryžtas motyvuoja karius, o pasiryžusiems ginklu ginti Lietuvą visada galioja kvietimas prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.
„Žmonių ryžtas, motyvacija ir nusiteikimas visada motyvuoja mus, karius. Visgi norėčiau pasakyti, kad pirmoje vietoje ginklu šalį ginti privalo tik parengti kariai. Lietuvos ir kartu su sąjungininkais“, – 15min sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
„Esu įsitikinęs, kad kariaujantį karį motyvuoja ne tik laimėjimai, bet ir žinojimas, kad jo artimieji, tame tarpe ir tautiečiai saugūs. O pasiryžusiems ginklu ginti Lietuvą visada galioja kvietimas prisijungti prie Lietuvos kariuomenės vienu iš galimų ir tinkamų būdų“, – teigė generolas.
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas karybos ekspertas Deividas Šlekys sakė, kad įspūdis yra labai teigiamas.
Iš tyrimo matyti, kad prireikus valstybę ginklu ir neginkluotai būtų pasirengę ginti apie 79 procentai apklaustųjų.
„Pagrindinė žinutė – tikrai didelė populiacijos dalis yra pasiryžusi vienokia ar kitokia forma priešintis, nebėgti, nepasiduoti“, – pažymėjo jis.
„Man atrodo, tai yra tikrai geri skaičiai. Žinau, kad kai kurie pamatę šiuos duomenis sakys, kodėl tiek mažai gintų ginklu. Bet aš sakyčiau, pažiūrėkite į Ukrainos konfliktą, pamatysite, kad ne visi ginklu ir ten gina. Kažkas saulėgrąžas siūlo, kažkas prieš tanką stoja – ar vienas, ar visas miestas, kažkas Molotovo kokteilį gamina, kažkas valgyti ruošia. Tai irgi yra labai svarbus darbas“, – pabrėžė jis.
Be to, kaip teigė D.Šlekys, šiuo metu tyrimo duomenys nuramina. Jis prisiminė, kad ankstesnių apklausų duomenys rodydavo, kad pasirengusių ginti valstybę būdavo apie 50 procentų.
VU TSPMI dėstytojas pastebėjo, kad skaičiai yra gana tolygūs per visas amžiaus grupes. Vis dėlto tarp apklaustų žmonių, kurie arba tikrai, arba greičiausiai gintų Lietuvą, jeigu ją užpultų Rusija, išsiskiria 50-59 metų amžiaus asmenų grupė.
Aiškindamas tai, D.Šlekys rėmėsi asmeniniu pastebėjimu. Jis prisiminė neseniai dalyvavęs diskusijoje, kurioje taip pat buvo vienas kariuomenės pulkininkas, „senas vilkas“ ginkluotose pajėgose, vyresnis nei 50 metų.
„Labai gerai tas pulkininkas pateikė pavyzdį iš Krymo, Rytų Ukrainos konflikto prieš aštuonerius metus. Ten labai daug ėmėsi iniciatyvos ar dirbo su technika žmonės, kurie buvo virš 40 metų ir vyresni, tie, kurie išmano tą pačią rusišką sovietinę techniką ir kitus dalykus“, – pasakojo jis.
Tad D.Šlekys spėjo, kad 50-59 metų amžiaus žmonės, viena vertus, gal tarnavo sovietinėje armijoje, kita vertus, matė, kaip atsikūrė nepriklausoma Lietuva.
„Tai yra ta karta, kuri buvo sąjūdiečių karta. Bet jie buvo dar labai jauni, jie buvo dauguma studentai arba baigę ką tik studijas. Vadinasi, jie yra tie, kurie gali turėti ir kažkokios karinės patirties, ir kartu prisimena, kodėl reikėjo prieš Sovietų Sąjungą kovoti, o dabar –prieš Rusiją. O jaunesnė amžiaus grupė, kurie yra dabar 18-30 metų – ją veikia šių dienų situacija. Ta pati šauktinių tarnyba – per penkerius metus tikrai prasukta kariuomenėje labai didelis skaičius karių. Jie patys tarnavo, savo draugams pasakojo, šaulių kiekis augantis yra nemenkas“, –komentavo VU TSPMI docentas.
Visuomenės nuomonės apklausos duomenis vertinant pagal lytį, D.Šlekio teigimu, matyti, kad daugiau vyrų tradiciškai mąsto apie valstybės gynybą ginklu, o dauguma moterų – apie neginkluotą pasipriešinimą.
„Tai, galima sakyti, gal labai sukrenta į tradicinius lyčių vaidmenis. Mes patys puikiai žinome, matydami Lietuvoje kitus procesus –ar tai būtų partnerysčių įstatymai, ar šeimų politika ir taip toliau, kad mes dar ir esame gana tradicinė visuomenė, kas susiję su lyčių pasiskirstymu vaidmenimis. Dėl to matyti tokius atsakymus irgi nestebina. Bet, manau, kad su laiku tai gali irgi koreguotis“, – svarstė jis.
