Taip pat norima leisti aukštosioms mokykloms pačioms nusistatyti stojimo kriterijus, taip „atsiejant“ stojimus nuo brandos egzaminų.
Švietimo komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Eugenijus Jovaiša spaudos konferencijoje ketvirtadienį tvirtino, kad siūloma sistema susidėtų iš keturių dalių: brandos egzaminų, mokymosi vidurkių, baigiamojo darbo, taip pat ir neformalaus ugdymo pasiekimų įvertinimo.
Pagal „valstiečių“ siūlymą, baigiamieji egzaminai sudarytų tik pusę viso „svorio“ norint gauti brandos atestatą, t.y. 50 procentų. Tuo metu 20 procentų būtų skiriama pažymių vidurkiams nuo 8 (pirmos gimnazinės) klasės, po 15 procentų sudarytų brandos darbas ir neformalus švietimas.
Siūloma, kad brandos atestatui gauti pakaktų 60 balų iš maksimalaus galimo 100 balų įvertinimo.
Pataisos įsigaliotų ne anksčiau kaip 2027-aisiais.
„Būtų privalomi penki egzaminai: lietuvių kalba – 10 procentų , matematika – 10, užsienio kalba – 10, pilietinė branda – 10, gamtos mokslai – 10“, – teigė E.Jovaiša.
Anot jo, pilietinės brandos egzaminas iš esmės atitiktų dabartinį istorijos egzaminą, gamtos mokslų srityje būtų leidžiama rinktis chemiją, fiziką ar kitą sritį.
„Net ir dabartinis istorijos egzaminas nėra grynas istorijos egzaminas, jame yra apstu ir konstitucinės teisės, ir etikos, užtai protingiausia būtų pavadinti pilietinės brandos egzaminu, kurios pavyzdžiu galėtų būti iš istorijos, geografijos dalykų, mokykloje gautų teisės, tikybos ir kitų pilietinę brandą plėtojančių dalykų“, – sakė jis.
E.Jovaiša pabrėžė, jog siūloma skaičiuoti moksleivių vidurkius nuo 8 klasės ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2027-ųjų dėl to, kad vaikai ir tėvai priprastų prie sistemos, būtų spėta suvienodinti moksleivių vertinimą skirtingose mokyklose.
Jis taip pat akcentavo, kad baigiamasis darbas švietimo sistemoje egzistuoja ir šiuo metu, tačiau jį renkasi mažiau nei vienas procentas abiturientų.
„Baigiamasis darbas, kaip ir vidurkiai, galėtų būti ateityje stojant į aukštąsias mokyklas tokiu kaip ir motyvaciniu laišku. Tas darbas turėtų parodyti ugdytinio individualumą, jo individualius pasiekimus“, – sakė E.Jovaiša.
Jis taip pat akcentavo, kad šiuo metu neformaliajam ugdymui valstybė skiria dideles lėšas, jis formuoja asmenybes, bet nėra apskaitomas švietimo sistemoje vertinant abiturientų brandą, todėl tai turėtų būti daroma.
Pasak parlamentaro, tam siūloma įvesti vadinamąjį „kompetencijų portfelį“, kur būtų vertinamos visos neformalios abituriento veiklos.
„Atestatas turėtų turėti specialų priedą, kuriame turėtų būti išrašyti svarbiausi neformalaus ugdymo jaunuolio ar jaunuolės pasiekimai: ar sporto, ar dalykinės olimpiados, ar baigtos mokyklos. Kaip apskaityti šį dalyką, yra daug būdų – ar nustatyti tam tikrą valandų skaičių, kurias reikia išbūti, ar kokybiniais dalykais išskaičiuoti“, – dėstė jis.
Dar vienas pasiūlymas – leisti aukštosioms mokykloms priimti studentus „pagal savo nusistatytą tvarką“.
„Daugelis iš šių brandos elementų galėtų pasitarnauti sprendžiant, ką nori pasiimti aukštoji mokykla“, – kalbėjo E.Jovaiša.
Savo ruožtu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad brandos pasiekimų ir stojimų į aukštąsias mokyklas atsiejimas priartintų Lietuvos sistemą prie Vakarų šalių taikomos metodikos.
„Iš praktikų jūs tikriausiai žinote, kad daugelyje šalių yra imami 10-11 klasių vidurkiai, rašomi motyvaciniai laiškai, kiti daro tam tikrus testus. Aišku, be brandos atestato, kurį priimtas moksleivis nusiunčia į aukštąją mokyklą, universitetą, jis mokytis negalėtų. Dėl to brandos egzaminai ir atestato gavimas yra būtinoji sąlyga, bet egzaminų rezultatai stojimui neturėtų turėti reikšmės“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Anot politiko, tuo suinteresuotas ir verslas, pavyzdžiui, jo valdomas „Agrokoncernas“ prieš daugiau nei dešimtmetį taip pat pasirašinėdavo sutartis su abiturientais, kad šie rinktųsi žemės ūkio srities studijas ir vėliau įsidarbintų įmonėje, bet nebuvo tikri, ar šie moksleiviai bus priimti į aukštąją mokyklą.
„Tai padėtų būtent verslui ieškant savo būsimų darbuotojų, randant bendradarbiavimą su aukštąja mokykla, be kurios pagalbos paruošti specialisto būtų neįmanoma. Kita vertus, brandos egzaminų atsiejimas nuo stojimo į aukštąsias mokyklas leistų nuimti įtampą dvyliktoje klasėje, kada visa ji virsta pasiruošimu baigiamiesiems egzaminams, nuo jų priklauso, ar vaikas bus priimtas į aukštąją mokyklą, ar nebus, ir į kokią“, – tikino politikas.
Jo nuomone, aukštosios mokyklos galėtų nustatyti tam tikrą pasiruošimo stojimams laikotarpį – metus ar dvejus, tai didintų ir motyvuotų studentų dalį, mažiau abiturientų rinktųsi bet kuria kaina studijuoti užsienyje, o ne Lietuvoje.
Keisti dabartinę moksleivių vertinimo sistemą įvedant kaupiamąjį vertinimą, baigiamąjį darbą, svarsto ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).
NŠA siūlymu, dviejose baigiamosiose klasėse galėtų vykti tarpiniai lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos moksleivių žinių patikrinimai, kurie brandos atestato krepšelyje sudarytų 20-40 proc. vertės.
