Dalis socialdemokratų derybininkų prieš pasirašant koalicijos sutartį išplatino pareiškimą, kuriame nurodyta, kad pozicija dėl minėtų problemų yra tvirta ir partija jos keisti neketina. „Valstiečiai“ taip pat nežada leistis į diskusijas dėl savo pamatinių vertybių.
Jei Seimo opozicijoje apsisprendę dirbti konservatoriai, liberalai ir „tvarkiečiai“ bei kol kas aiškios pozicijos nepareiškę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai neparemtų valdančiųjų, tuomet jau ne vienerius metus sprendžiamos problemos ir vėl nepajudėtų iš vietos.
Jau žino, kad nesutars
„Su „valstiečiais“ mums susitarti nepavyks. Jie tokiais klausimais, kaip šeimos apibrėžimas ar partnerystės įteisinimas, kurie jiems – šventi, bandys ieškoti susitarimų su konservatoriais ar kitomis opozicijoje esančiomis partijomis. Todėl, išsiskyrus nuomonėms, mes liksime „valstiečių“ opozicijoje“, – teigė vienas iš socialdemokratų derybininkų Algirdas Sysas.
Pasak jo, koalicijos sutartyje buvo bandoma įtvirtinti skirtumus tarp „valstiečių“ ir socialdemokratų programinių nuostatų, tačiau žodis „skirtumai“ kai kuriems derybininkams nepatikęs: „Todėl tos mūsų takoskyros buvo apibūdintos labai grakščiai.“
„Valstiečiai“, kaip teigė A.Sysas, derėdamiesi dėl koalicinės sutarties, piestu stojo prieš partnerystės įteisinimą, dėl „w“ ir kitų nelietuviškų rašmenų atsiradimo asmens dokumentuose bei kitų problemų, susijusių su žmogaus teisėmis.
Savo vertybių iš programos nebrauks
Kaip teigė „valstiečių“ senbuvė ir derybininkė Rima Baškienė, partijos vertybinės nuostatos yra įtrauktos į jos programą, todėl jų atsisakyti arba leistis į kompromisus su koalicijos partneriais neketinama.
„Neatsižadame savo deklaruotų pozicijų prieš rinkimus, nes jos mums – svarbios. Šeimos vertybių puoselėjimas, pagarba gyvybei, lietuvių kalbos išsaugojimas yra mūsų pamatinės vertybės. Gerbdami kolegų socialdemokratų nuomonę, bendraminčių ieškosime tiek Lenkų rinkimų akcijos, tiek konservatorių frakcijose. Manau, kad naujajame Seime galėsime dirbti sutelktai, nepaisant to, ar svarbius sprendimus priims valdančioji dauguma, ar sutartinai visi parlamentarai“, – kalbėjo R.Baškienė.
Palaikys naudingus valstybei sprendimus
Krikščioniškajam konservatorių sparnui priklausantis Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad tiek jo bendrapartiečiai, tiek kitos opozicinės frakcijos palaikys svarbius valstybei valdančiosios koalicijos sprendimus.
„Bet jau šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad aš tikrai nepalaikysiu partnerystės įteisinimo, o pagalbinis apvaisinimas – labai jautrus dalykas, ir reikės atidžiai paanalizuoti, kokie sprendimai bus siūlomi“, – teigė L.Kasčiūnas.
Panašiai jis kalbėjo ir apie nelietuviškus rašmenis asmens dokumentuose. Jei būtų siūloma panaši tvarka, kokia galioja Latvijoje, kai kitataučių vardai ir pavardės ne latviškais rašmenimis įrašomi atskirame paso lape, L.Kasčiūnas tokį sprendimą palaikytų. Jei atsirastų kitokių pasiūlymų, pirmiausia kreiptų dėmesį, ar jais nebūtų pakenkiama lietuvių kalbai ir ar lenkų atstovai jų nenaudos politinei nesantaikai kurstyti.
„Nebalsuotume „prieš“ vien dėl to, kad esame opozicijoje. Tačiau šeimos modelio, pagalbinio apvaisinimo ar monopolijų kūrimo klausimais tikrai balsuosime prieš“, – teigė kitos opozicinės partijos – Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.
Lenkai mato daug bendra
Baigusio kadenciją Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, dirbsianti ir naujos kadencijos Seime, teigė tarp savo atstovaujamos partijos ir „valstiečių“ programų matanti nemažai bendrumo.
„Mes, kaip ir „valstiečiai“, tikrai nepalaikysime pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų, kad būtų šaldomi embrionai. Taip pat nepritarsime, kad būtų įteisinta partnerystė, nes, atsiradus tokiam įstatymui, būtų atvertos galimybės įteisinti ir tos pačios lyties asmenų santuokas“, – tvirtino R.Tamašunienė.
Tačiau ir ji pati, ir jos bendražygiai toliau sieks, kad būtų įteisintas asmenvardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis asmens dokumentuose.
„Vardas ir pavardė yra neliečiamos asmeninės kiekvieno žmogaus vertybės, ir turi būti pagaliau įteisinta Lietuvoje, kaip ir kitose užsienio šalyse, kad jie būtų rašomi kiekvienos tautos kalbos rašmenimis. Juolab kad Lietuvoje jau ne vienas asmuo teismuose to yra pasiekęs“, – kalbėjo R.Tamašunienė.
