R.Karbauskis trečiadienį savo feisbuko paskyroje rašė, kad dviejų didelių verslo asociacijų vadovų suėmimas iškėlė aibes klausimų dėl galimo neteisėto lobizmo priimant įstatymus Seime.
„Žinant „MG Baltic“ bylos sąsajas su liberalais ir konservatoriais bei šių partijų atstovų veiklą Seime pastaruosius tris su puse metų, buvo akivaizdu, jog eilinį kartą galime sužinoti apie jų galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis. Todėl labai nustebino, kad vietoj bandymo pasiaiškinti, G.Landsbergis ėmė įrodinėti, kad valdantieji esą patys gynė bankų interesus, neva tai patvirtina faktas, kad jų balsais priimtas bankų pelno mokestį didinantis įstatymas. „Geležinė logika“! Tik visi faktai rodo visiškai priešingą situaciją. Su malonumu dalinuosi šiais faktais, kurie net mažam vaikui leis suprasti, kas tie politikai, kurie žūtbūt kovėsi prieš bankų apmokestinimo padidinimą“, – teigė „valstiečių“ lyderis.
R.Karbauskis rašė, kad praėjusių metų spalio 11 dieną valdančios koalicijos kolega Seimo narys Zbignevas Jedinskis registravo pasiūlymą apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą (aktyvus), jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 milijonų eurų.
Anot jo, bankų turtą buvo siūloma apmokestinti 0,03 proc. mėnesiniu mokesčio tarifu.
„Vos tik registruotas projektas netruko sulaukti audringos bankų atstovų reakcijos ir net atvirų grasinimų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas M.Zalatorius išplatino kreipimąsi, kuriame grasinta, kad bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas. Dėl to jau 2019-10-17 kreipiausi į Skandinavijos bankų savininkus, teiraudamasis, ar tokie jų atstovų Lietuvoje grasinimai pabranginti paslaugas gyventojams yra su jais derinti. Man atsakydamas nė vienas užsienio bankas nepatvirtino, kad tokie grasinimai, gąsdinant žmones ir skatinant jų nepasitenkinimą mokesčiu, kuriais buvo daromas spaudimas Seimo valdančiajai daugumai, būtų derinti su savininkais Skandinavijoje. Verta žinoti, jog Švedija tuo metu priiminėjo panašų sprendimą nuo 2022 m. įvesti naują bankų mokestį, kurio pajamas valstybė planavo naudoti Švedijos gynybos sistemos plėtrai, kartu kviesdama bankus solidarizuotis su visuomene“, – aiškino jis.
Vos tik registruotas projektas netruko sulaukti audringos bankų atstovų reakcijos ir net atvirų grasinimų.
R.Karbauskis įraše feisbuke taip pat nurodo, kad pernai lapkričio 29 dieną konservatorius Mykolas Majauskas ėmėsi bankų aktyvų mokesčio įstatymo švelninimo – registravo jo įsigaliojimo atidėjimą iki liepos pirmos dienos.
„Valstiečių“ lyderio teigimu, toks siūlymas akivaizdžiai naudingas bankams – jiems būtų tekę mokėti tik pusę metinio aktyvų mokesčio sumos.
„Matant, kad opozicija priešinasi ir žada prezidento prašyti vetuoti įstatymą, Biudžeto ir finansų komitetas inicijavo darbo grupę, o po joje įvykusių diskusijų 2019-12-05 komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas kartu su kitais Seimo nariais registravo pasiūlymą vietoje bankų aktyvų mokesčio finansų įstaigoms taikyti didesnį pelno mokestį, jį padidinant nuo 15 iki 22 proc. Pasiūlymas didinti jau egzistuojantį mokestį, užuot įvedus naują, buvo svarbus ir dėl to, kad jis, priimamas kartu su valstybės biudžetu, būtų nekėlęs galimo teisinio ginčo dėl jo įsigaliojimo nuo sausio 1 d.
Taigi, buvo tikėtasi, kad konservatoriai vis tik nesikreips į Konstitucinį Teismą siekdami sunaikinti valstybės galimybes gauti biudžeto įplaukas iš tokio pakankamai didelio mokesčio surinkimo. 2019-12-06 šis tarifas, įvertinus aplinkinių valstybių taikomus mokesčio dydžius, komitete sumažintas iki 20 proc. ir, galiausiai, jam pritarė Seimas. G.Landsbergis, kaip ir dauguma konservatorių, balsuodami susilaikė“, – teigė R.Karbauskis.
Anot jo, šiam projektui buvo registruotos M.Majausko pataisos – siūlyta įsigaliojimą vėl nukelti iki metų vidurio. Esą bankai, jei M.Majausko pasiūlymui būtų pritarta, būtų sutaupę 10 milijonų eurų pelno mokesčio.
Priėmus įstatymą, kaip rašė R.Karbauskis, istorija nesibaigė: M.Zalatorius ragino prezidentą vetuoti įstatymą, o išplatintame kreipimesi buvo teigiama, kad politikai apkurto ir negirdi teisės profesionalų perspėjimų „dėl mindomos Konstitucijos“.
„Valstiečių“ lyderis aiškino, kad netrukus, sausio 14 dieną, konservatoriai kartu su liberalais kreipėsi į Konstitucinį Teismą, reikalaudami bankų pelno mokestį pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Kreipimasis patvirtintas ir G.Landsbergio parašu.
„Faktai šneka patys už save, G.Landsbergis eilinį kartą meluoja, kas jau tapo prokonservatoriškos propagandos vizitine kortele. Konservatoriai ir liberalai gynė V.Sutkaus ir M.Zalatoriaus atstovaujamus interesus nuožmiai ir nenuilstamai. Jei Seime valdanti koalicija turėtų tvirtesnę daugumą, tokios opozicijos pastangos neduotų jokių rezultatų. Dabartinė situacija, kada kiekvienas svarbesnio įstatymo priėmimas valdančiai daugumai virsta išbandymu, bus 71 balsuojantis Seimo narys, ar nebus, sudaro galimybę opozicijai gana efektyviai ginti verslo grupių interesus“, – feisbuko įraše teigė R.Karbauskis.
Faktai šneka patys už save, G.Landsbergis eilinį kartą meluoja, kas jau tapo prokonservatoriškos propagandos vizitine kortele.
„Pono pasąmonės srautas“
Į tokius R.Karbauskio žodžius sureagavo konservatorių kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose vesianti parlamentarė I.Šimonytė.
„Karbauskio fekalinis-feikalinis malūnas toliau suka pono pasąmonės srautą ir bando jį barstyti kuo toliau nuo šaltinio“, – feisbuke rašė ji.
I.Šimonytė tikino, kad opozicija nepritarė jokiems valdžios iš po skverno trauktiems proginiams paskutinės minutės sektoriniams mokesčiams – nei nuo aktyvų, nei nuo pasyvų, nei nuo pelno, nei nuo pieno riebumo. Nei parduotuvėms, nei mašinoms.
„Jokių pokyčių čia. Ir jokios prasmės ką nors įtikinėti. Kaip ir prasmės screenshotinti balsavimo rezultatus. Įstatymus šioje šalyje vis dar priiminėja dauguma, jeigu ji yra, ir jokia opozicija nepajėgi sustabdyti net didžiausios nesąmonės, jeigu jai valdžia priperka 71 balsą“, – teigė Seimo narė.
Įstatymus šioje šalyje vis dar priiminėja dauguma, jeigu ji yra, ir jokia opozicija nepajėgi sustabdyti net didžiausios nesąmonės, jeigu jai valdžia priperka 71 balsą.
„O štai kokiu būdu ir kur Jedzinskio aktyvų mokestis tapo viršpelnio mokesčiu ir kokiu būdu viršpelnio tarifas iš klausos komiteto posėdyje sumažėjo net be jokio pasiūlymo tuo klausimu, gali būti visai atviras klausimas“, – feisbuke rašė I.Šimonytė.
