„Iš esmės siūlomas toks mechanizmas, kad skiriančios kandidatus organizacijos būtų nesusijusios su politikais“, – teigė R.Karbauskis ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
Pasak jo, VRK narius slaptu balsavimu tvirtins Seimas, todėl argumentas esą partijų įtaka visai atmetama esąs nepagrįstas. Be to, jis teigė, kad partijos į VRK galėtų skirti savo stebėtojus be balso teisės, todėl jis atmeta, kad šiomis nuostatomis partijos visiškai atribojamos nuo VRK formavimo.
Pagal siūlymą VRK narių nebesiūlytų partijos ir Teisingumo ministerija, tačiau ši teisė būtų paliekama valstybės prezidentui. VRK pirmininko kandidatūrą, kaip ir dabar, teiktų Seimo pirmininkas.
VRK, pagal projektą, būtų sudaryta iš devynių narių: po dvi kandidatūras Seimui slaptu balsavimu tvirtinti teiktų Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos advokatūra ir prezidentas.
Planuoja didinti finansavimą
R.Karbauskis sako, kad ateityje planuojama padidinti ir VRK biudžetą, kad komisijoje galėtų dirbti geri teisininkai.
„Tokiais atlyginimais, kokiais dabar mes bandome žmones sudominti ir išlaikyti tose struktūrose, būtų labai sudėtinga. Čia nenoriu plėstis plačiau, bet tas yra suvokiama, mes apie tai šnekėjome, kad, jeigu pokyčiai vyks įstatymuose, tai Vyriausybė turės ieškoti būdų užtikrinti VRK biudžetą, kad užtikrintų, kad tie žmonės, kurie būtų naujoje struktūroje, turėtų pakankamą finansinę motyvaciją savo kompetencijoms panaudoti“, – argumentavo „valstiečių“ pirmininkas.
Tačiau jis pripažino, kad kol kas nėra suskaičiuota, kiek papildomų lėšų reiktų VRK.
„Šnekama apie VRK narių skaičiaus sumažinimą iš vienos pusės, iš kitos pusės skaičius tikrai nėra aptartas, nėra daryta konkreti prognozė“, – pripažino R.Karbauskis.
Tačiau, anot jo, apie tai jau kalbėta su premjeru ir koalicijos partneriais. Konkretesnius skaičius esą galėtų pateikti Vyriausybė, kai Seimas jau pradės svarstyti projektus.
„Matyt, kreipsimės į Vyriausybę išvados ir Vyriausybė atsakys. Tie skaičiai nėra tokie, kurie galėtų lemti bus tas sprendimas, ar ne“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
Šiuo metu VRK nariai, turintys ir kitus darbus, dirbdami komisijoje rinkimų laikotarpiu uždirba 300-400 eurų. Jei dirbtų tik VRK ir visą laiką skirtų komisijai VRK nariai galėtų gauti apie 1200 eurų algą.
Ankstesni sprendimai stebino
Konservatorius Tadas Langaitis tikino, kad jo ankstesnė patirtis vadovaujant „Baltųjų pirštinių“ organizacijai, parodė, kad dabartiniai VRK nariai nenorėdavo rinkimų pažeidimų nagrinėti iki rinkimų. Šie klausimai esą būdavo paliekami svarstyti rinkimams praėjus. Pasak jo, tokį nenorą greičiausiai lemdavo VRK narių priklausomybė partijoms.
Pasak jo, kai VRK narius turėdavo tik didžiosios partijos, pasitaikydavo atvejų, kai mažųjų partijų pažeidimai buvo vertinami griežčiausiai.
Todėl T.Langaitis atmeta kaltinimus esą tokia VRK formavimo tvarka kenks partinei sistemai.
Savo ruožtu R.Karbauskis neįvardino nė vieno VRK sprendimo, kuris jam atrodo abejotinas ir verčia keisti komisijos formavimo tvarką.
Tačiau R.Karbauskis piktinosi VTEK sprendimais dėl Druskininkų mero, Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmininko Ričardo Malinausko veiklos.
Pasak jo, nebuvo normalu, kad Savivaldybių asociacijos į komisiją siūlomas asmuo priimdamas šį sprendimą net nenusišalino, nors pats yra tiesiogiai susijęs su vertintu asmeniu.
VTEK darbas taps viešesnis
A.Širinskienė tikino, kad svarbu ne tik tai, kad VTEK nariais, priėmus šias pataisas, formuojant VTEK teisė siūlyti kandidatą būtų atimta iš Lietuvos savivaldybių asociacijos.
Iš viso VTEK sudarytų penki nariai – po vieną kandidatą Seimui teiktų prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, Teisėjų taryba ir tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriui (TILS).
Be to, numatoma VTEK nariams suteikti galimybę skelbti atskirąją nuomonę, komisijos narių vardinius balsavimus skelbti viešai.
„Visuomenė galės stebėti ir kontroliuoti, kaip kiekvienas VTEK narys balsavo“, – sakė A.Širinskienė.
Iki šiol neretai VTEK posėdžiai nebūdavo vieši, balsavimo rezultatai nebuvo skelbiami.
Prieštaraus Konstitucijai?
Spaudos konferencijoje klausimų Seimo nariams turėjo dabartinis VRK narys Jonas Udris. Jis teiravosi, kodėl depolitizuojant VRK nutarta palikti galią prezidentui teikti dviejų narių kandidatūras, o komisijos pirmininką siūlys Seimo pirmininkas.
R.Karbauskis neatmetė, kad šios nuostatos dar gali keistis įstatymą pateikus Seimui. Tačiau jis pabrėžė, kad būtina pataisas pradėti svarstyti, nes antraip šios institucijos niekada nebus depolitizuotos.
J.Udris taip pat abejojo, ar nuostata uždrausti VRK ir VTEK nariais tapti partijų nariams ir įvedama nuostata, kad komisijoje galės dirbti tik asmenys pastaruosius trejus metus nepriklausę jokioms partijoms.
Pasak jo, ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai.
„Atšalimo laikotarpis avansu yra tarsi sankcija asmeniui už buvimą partijos nariu. Kai turėjimą politinių įsitikimų, teisę juos laisvai reikšti, būti ar nebūti partijos nariu yra konstitucinė teisė Lietuvos žmonių“, – sakė J.Udris.
Anot jo, dėl šios nuostatos kils sunkumų ir ieškant patyrusių kandidatų tapti VRK nariais, nes apygardų komisijose dabar dirba partijų atstovai.
„Mes gero nario negalėsime skirti vien dėl to, kad jis buvo partijos narys“, – sako J.Udris.
Tačiau A.Širinskienė sako, kad tokia nuostata pasirinkta atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos patirtį.
„Mes turbūt suprantame, kad, jeigu tą pačią dieną yra atsisakoma priklausomybės partijai, tai ryšiai su partija neabejotinai išlieka. Trys metai pasirinkti įvertinus laikotarpius, kurie taikomi kai kuriose ES institucijose. ten yra kai kur tie atšalimo laikotarpiai taikomi net iki 5 metų, bet vidurkis sukasi apie 3 metus“, – aiškino A.Širinskienė.
