Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises. Tokio dokumento turėtojas tik negalėtų kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti, išskyrus galimybę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas.
Parlamentarų Ramūno Karbauskio, Andriaus Palionio, Eugenijaus Jovaišos, Juozo Bernatonio ir Arūno Gumuliausko įregistruotame projekte numatyta, kad Lietuvio pasą turintys žmonės turi teisę supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti.
Be to, Lietuvos paso savininkai turėtų galimybę atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti šalyje, teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.
Siūlomas projektas numato, kad Lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys. Jais laikomi asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu bei deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.
Projekte taip pat numatyta, kad Lietuvio pasą galėtų gauti šalies pilietybę gimimo būdu po nepriklausomybės atkūrimo įgiję lietuviai ir jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai.
Į šį dokumentą gali pretenduoti ir vaikai bei vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos.
Projektą įregistravę Seimo nariai teigia, kad Lietuvio paso institutas gali tapti viena priemonių, kuri sustabdytų emigraciją ir paskatintų išeivių sugrįžimą į Lietuvą.
Siūlomo įstatymo aiškinamajame rašte parlamentarai tvirtina, kad „Lietuvio paso institutas iš tiesų užtikrintų išeivių, jau įleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne, išvengiant komplikacijų, kurios kiltų pasirinkus masinės dvigubos pilietybės įteisinimo kelią“.
„Lietuvio pasas – tai tarsi vieno langelio principas, kai lietuvių kilmės asmeniui nebereikėtų kiekvieną kartą vis teikti prašymus ir įrodinėti savo statusą – ar jis norėtų apsigyventi Lietuvoje, ar pradėti joje studijas, ar susigrąžinti pilietybę, ir taip toliau. Šis dokumentas Lietuvoje veiktų ir kaip asmens tapatybės dokumentas, o kai kuriais atvejais jis veiktų kaip kelionės dokumentas ir kitose šalyse“, – teigia projekto autoriai.
Jie siūlo, kad Lietuvio paso įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų.
V.Adamkus: Lietuvio pasas neatstotų pilietybės
Anot kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, Seimo valdančiųjų siūlomas įsteigti Lietuvos pasas emigrantams neatstotų šalies pilietybės.
Jis BNS antradienį teigė, kad toks beveik visas piliečio teises suteikiantis dokumentas būtų „tam tikra dovana išeivijai pasinaudoti piliečių teisėmis ir privilegijomis“, bet „tai jokiu būdu neatstoja Lietuvos pilietybės“.
„Tai yra kompromisinis sprendimas, bet jis jokiu būdu neišsprendžia principinės (dvigubos pilietybės) problemos. Jos sprendimo siekia išeivija, tikinti, kad ji yra Lietuvos dalis. Juk mes visi norime, kad jie būtų lygiateisiai Lietuvos piliečiai“, – sakė V.Adamkus.
Didžiąją gyvenimo dalį išeivijoje Jungtinėse Valstijose praleidęs V.Adamkus tvirtino, kad gyvendamas emigracijoje nebalsuoti rinktųsi pats.
„Man yra sunku priimti tą faktą, kad aš, gyvendamas už Lietuvos ribų, balsuočiau rinkimuose, jeigu aš nežinočiau nei atstovų siūlomų, nei kasdienių Lietuvos problemų, kurias reikia spręsti“, – sakė prezidentas.
„Man tai nebūtų aktualu, nes galvoju, kad nebūčiau kompetentingas atiduoti savo balsą už tuos, kurie spręstų Lietuvos reikalus“, – pridūrė jis.
S.Skvernelis: naujadarų kurti nereikia
Premjeras Saulius Skvernelis tokį valdančiųjų siūlymą vertina skeptiškai. Anot jo, problemą reikia spręsti iš esmės ir pagaliau įteisinti dvigubą pilietybę.
„Aš manau, išspręskime klausimą, kuris susijęs su dvigubos pilietybės turėjimu, ir nereikės galvoti kažkokių naujadarų“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje Seime registruotą projektą komentavo Vyriausybės vadovas.
„Galbūt kažkam, kas sąmoningai atsisakė ar buvo priverstas rinktis kitą pilietybę, tokios kortos turėjimas ką nors ir duotų, bet iš esmės ne kortos, ne dokumento turėjimas lemia, ar tas žmogus dar jaučia ryšį su tėvyne, ar ne. O šiaip problemą reikia spręsti iš esmės – sugebėkime padėti toje dešimtmečio istorijoje tašką dėl dvigubos pilietybės turėjimo“, – siūlymą įvertino S.Skvernelis.
Opozicija abejoja Lietuvio paso alternatyva dvigubai pilietybei
Seimo opozicijoje esančių konservatorių ir liberalų atstovai taip pat abejoja, ar valdančiųjų siūlomas Lietuvio paso institutas būtų tinkama alternatyva dvigubai pilietybei.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir konservatorius Andrius Kubilius teigia, kad Lietuvio pasas būtų labiau simbolinis būdas išlaikyti emigrantų ryšį su Lietuva.
„Aš tame matyčiau labiau simbolinę prasmę, o ne turinio prasmę“, – antradienį BNS sakė A.Kubilius.
Jis tvirtino manantis, kad „valstiečiai“ ir socialdemokratai siūlydami Lietuvio paso institutą ieško būdų vengti priekaištų dėl nesprendžiamo dvigubos pilietybės klausimo.
„Aš nežinau, ar dvigubą pilietybę išmainyti į Lietuvio pasą būtų pats tinkamiausias dalykas“, – kalbėjo politikas.
Liberalas E.Gentvilas sakė dalies valdančiųjų iniciatyvą matantis „kaip simbolinį gestą“.
„Jis nėra blogas, tačiau tikrai nepakankamas“, – BNS teigė parlamentaras.
„Aš nemanau, kad tai būtų tinkama alternatyva dvigubai pilietybei, jeigu žmonėms nebūtų suteikiamos pilnaverčių piliečių teisės“, – pridūrė jis.
Pasaulio lietuvių atstovė sveikina idėją
Tuo tarpu Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sveikina iniciatyvą sukurti Lietuvio paso institutą, tačiau sprendžiant šį klausimą paragino neužmiršti ir svarstymų dėl dvigubos pilietybės.
Užsienyje gyvenančių lietuvių atstovė BNS antradienį sakė, kad Lietuvio pasas padėtų emigrantams išlaikyti ryšius su Lietuva.
Vis dėlto ji tvirtino, kad tokį dokumentą turintys lietuviai negalėtų jaustis pilnavertiškai, nes negalėtų dalyvauti politiniame šalies gyvenime.
„Aš manau, kad tai yra geri žingsneliai į priekį kalbant apie tai, kaip išlaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, bet (...) tokie žmonės būtų tik iš dalies Lietuvos dalis“, – teigė D.Henke.
Pasak jos, parlamentarai neturėtų atsisakyti idėjų iš esmės įteisinti dvigubą pilietybę.
„Pilietybės išlaikymas ir Lietuvio pasas nebūtų adekvačiai tas pats. Kuo tas ryšys su Lietuva bus didesnis, tuo daugiau žmonių į ją grįš, atneš savo investicijas“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Ekspertas: Konstitucija leistų steigti Lietuvio paso institutą
Šalies Konstitucija leistų steigti Lietuvio paso institutą, tačiau kai kurias valdančiųjų pasiūlyto įstatymo projekto detales gali tekti keisti siekiant, kad jos atitiktų pagrindinį šalies įstatymą, sako konstitucinės teisės ekspertas profesorius Vytautas Sinkevičius.
„Konstitucija numato, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. Vadinasi, pati Konstitucija išskiria etninę kilmę kaip pagrindą, kuris leidžia suteikti tam tikras privilegijas atvykti į Lietuvos valstybę. Tai reiškia, kad pats dokumentas (...) gali būti“, – BNS antradienį sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.
Profesorius teigė, kad kai kurios siūlomo įstatymo nuostatos yra nesuprantamos ir galbūt prieštarauja Konstitucijai, tačiau jas galima bus pakeisti tobulinant projektą.
„Konstitucijoje rašoma, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, o įstatymai sako, kad pasą gaus tik tas, kuris išlaikys lietuvių kalbos pagrindų patikrinimą, kitaip tariant, turės laikyti egzaminą. Tai dabar iš Konstitucijos kyla egzaminas ar nekyla?“ – kalbėjo V.Sinkevičius.
Teisininkas taip pat abejojo projekte numatyta galimybe neišduoti Lietuvio paso asmenims, nesiejantiems savęs su lietuvių kultūra: „Bet kaip bus nustatoma, žmogus save sieja su lietuvių kultūra, ar ne? Nėra aišku.“
V.Sinkevičiaus teigimu, toks dokumentas gali sukelti įtampos dvišaliuose Lietuvos santykiuose su kitomis šalimis.
„Ji (tokia praktika) gali sukelti tam tikrų įtampų tarptautiniuose santykiuose, pavyzdžiui, tarp tų valstybių, kurios nesupranta, kas yra etninė kilmė, kurios mato pilietinę tautą ir išskiria pilietybės institutą, o ne etninės kilmės institutą“, – sakė profesorius.
Pasak jo, Lietuvio pasas nepaskatins užsienyje gyvenančių tautiečių grįžti į šalį ar stiprinti ryšį su Lietuva – tam geriausiai pasitarnautų iš esmės įteisinta dviguba pilietybė.
Seime pastaruoju metu svarstyta galimybė gerokai išplėsti asmenų, galinčių turėti teisę į dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, ratą. Po diskusijų parlamentas paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.
